|
|
Moksliniai straipsniai
Journal of Applied Bacteriology 1989, 66, 365-378
A Review
2983/0 1/89
Probiotics in man and animals
R. FULLER A FRC Institute of Food Research, Reading Laboratory, Shinjeld, Reading
RG2 9AT. UK
Received I January 1989
PROBIOTIKAI ŽMOGUJE IR GYVūNUOSE
1. Įžanga
Jau 1950 metais pakankamas disponavimas antibiotikais privedė prie jų plataus kaip terapinių agentų ir augimo stimuliatorių naudojimo ūkio gyvuliams. Nuo to laiko auga susirūpinimas, kad didėjantis antibiotikų kaip augimo stimuliatoriaus naudojimas, įtakojo pripratimą prie antibiotikų ir bakterijų pasipriešinimo išsivystymą. Tai apsunkino antibiotikų, kaip augimo stimuliatoriaus panaudojimo galimybes, nes mažėja tos pačios dozės efektyvumas, reikia didinti duodamą kiekį, kas ekonomiškai yra nenaudinga, neefektyvu. Produktas iš gyvulio gaunamas nekokybiškas, neekologiškas. Jau 1969 metais SWANN Komitetas(Anglija) uždraudė, sutrumpino antibiotikų, naudojamų kaip augimo stimuliatorius, sąrašą, išskyrus antibiotikus ligai gydyti. Nuo tada antibiotikai ir kiti cheminiai pašarų priedai yra naudojami gyvulininkystėje kaip augimo stimuliatoriai. Tačiau pastaruoju metu einama prie prieš maisto priedų kaip stimuliatorių vartojimą, ir komitetas skelbia „Anti-priedų“ politiką. Įvairiose šalyse atsiranda maisto pardavimo vietos, netgi dideliuose supermarketuose, mėsa be antibiotikų pardavimas.
Šiuo metu yra priešinga reakcija ir į gydomųjų antibiotikų naudojimo dėl žarnyno sutrikdymo. Tuo atveju, kai antibiotikai naudojami oraliniu būdu, per skrandį, gydant konkretų susirgimą, dėl ko jie yra išrašomi, neigiamas antibiotikų poveikis vietinei žarnyno florai gali išlikti ir pabaigus gydymo kursą.
Nustojančių naudoti antibiotikus kaip augimo stimuliatorius galimybė ir susirūpinimas dėl šalutinio poveikio efekto, naudojant vaistinius antibiotikus, privedė abu; gamintoją ir vartotoją prie alternatyvos ieškojimo taško. Probiotikai jau yra laikomi ta medžiaga, kuri gali užpildyti šią spragą. Ir jau nemaža dalis ūkių ir ūkininkų naudoja probiotikus vietoj antibiotikų.
| 2. APIBRËŽIMAS
Metų metus žodis „probiotikas“ buvo naudojamas, apibrėžiamas keletu skirtingų būdų. Iš pradžių buvo naudojamas apibūdinti medžiagą, gaunamą vieno protozono(pirmuonio) stimuliuojamu kitu (Lilly & Stillwell 1965), tačiau vėliau buvo naudojama apibūdinti gyvūnų pašarus, kurie turėjo teigiamą poveikį gyvūno žarnyno floros apsaugai. (Parker 1974).
Vėlesnis jų rolės apibūdinimas buvo kaip „organizmų ir medžiagų, kurios prisideda prie žarnyno mikrobinės pusiausvyros“. Dar papildyčiau šį apibrėžimą sekančiai, „gyvi mikrobiniai maitinimo priedai, kurie efektyviai įtakoja gyvūno žarnyno mikrobinį balansą. Atnaujintas apibrėžimas pabrėžia gyvų ląstelių svarbą kaip naudingųjų probiotikų esminį komponentą .
3. ŽARNYNO MIKROFLORA IR JOS ĮNAŠAS ATSPARUMUI
Gimdoje vaisius yra sterilus, bet jam einant pro makštį, gimdymo metu, jis įgyja mikroorganizmų. Taip naujagimis įgyja savo žarnyno mikroflorą, būdingą jo rūšies gyvūnams. Laukinėje gamtoje gyvūnai įgyja žarnyno mikroflorą iš savo betarpiškos aplinkos, kuri dažnai stipriai užteršta bakterijomis, iš motinos. Galutinė vietinė žarnyno mikroflora, kuri stabilizuoja virškinamąjį traktą, yra labai sudėtingas rinkinys: apie 1014 mikroorganizmų, sudarytų iš 400 skirtingų rūšių bakterijų (Moore & Holdemann 1974), daugelis kurių yra išvardinta Tannock (1988) recenzijoje. Pagal tokią sudėtingą sistemą yra daug tarpusavio santykių tarp skirtingų mikroorganizmų, t.y. tarp gaunamų ir priimančių. Nepaisant kintamumo apimties , mikroflora greitai įsikuria kaip stabilūs gyventojai. Floros sudėtis nustatoma priimančių bakterijų ir mikrobinių faktorių santykiu(žiūr. Fuller 1982; Fuller et al.1986) ir nors yra daug bakterijų, kurios gali išgyventi ir augti žarnyne, yra nemažai, kurios negali. Ne tik sėkmingiausios turi paleisti antimikrobines chemines medžiagas žarnyne, bet jos taip pat turi vengti peristaltikos poveikio, kuriam būdinga išmesti bakterijas kartu su maistu. Kad tai nebūtų, gali būti padaryta arba fiksuojant bakterijos prie žarnyno sienelių arba didinti bakterijų augimo santykį, kuris yra didesnis už peristaltinį bakterijų išmetimą. Probiotinių organizmų išlikimas žarnyne priklauso nuo jų kolonizacijos(įsikūrimo) veiksnių, kurie įgalina probiotikus atsispirti antibakteriniams mechanizmams(cheminiui & fiziniui), kurie veikia žarnyne.
Stabili flora, kuri vystosi žarnyne, padeda gyvūnui priešintis infekcijoms, ypač virškinamojo trakto. Reiškiniai buvo aprašytas įvairių autorių, ir suteikti vardai: bakterinis antagonizmas (Freter 1956), bakteriniai trukdžiai (Dubos 1963), barjero poveikis (Ducluzeau et al. 1970), kolonizacinis atsparumas (Van der Waaij et al. 1971), konkurencinga atskirtis (Lloyd et al. 1977). Geriausias mikrofloros apsaugos poveikio įrodymas kyla iš stebėjimų, kad be mikrobų gyvūnai labiau linkę į susirgimus, nei gyvūnai su pilna mikfoflora. Pvz. Be mikrobų esanti pelė gali žūti tik nuo 10 Salmonella enteritidis ląstelių, o įprastą pelę su gera mikroflora reikia net 106 Salmonella enteritidis ląstelių. Šio teiginio pagrindimas atsiranda iš praktikuojančių veterinarų patirties su antibiotikais, kurie buvo suduodami staigiai ligos atveju. Tokia praktika dažnai skatina žarnyno infekcijas enterito(plonosios žarnos uždegimas) ar diarhėjos(viduriavimo) pasekoje. Kai įtraukiamas antimikrobinis augimą skatinantys preparatai į viščiukų pašarą, tai dažniausiai prailgina „salmonellas“ išsiskyrimą su išmatomis(Smith & Tucker 1975), panašus poveikis gautas, eksperimentuojant su pelėmis, duodant joms antibiotikus (Bohnhoff et al. 1954; Freter 1955, 1956). Visais nurodytais atvejais antimikrobinės medžiagos slopina floros apsauga ir leidžia išgyventi patogenams (ligų sukėlėjams).
4. SUKELTų MIKROFLOROS POKYÈIų PRIEŽASTYS ŽARNYNE
Apsauginė flora, kuri įsitvirtina, žarnyne yra labai stabili, tačiau jai gali turėti įtakos kai kurie mitybos ir aplinkos veiksniai. Išskirsim 3 pagrindinius: perdėta higiena, antibiotikų terapija ir stresas. Laukinėje gamtoje gyvūnų jauniklis gauna mikroflorą iš supančios aplinkos, dažniausiai iš motinos, tiesioginiu ar netiesioginiu būdu(pieš.1).
| 
| 1. Tačiau šiuolaikiniai gyvulių auginimo ir jauniklių priežiūros metodai dažnai apriboja jauniklių prieigą prie motinos, ir neleidžia įsigyti pilno mikroorganizmų komplekto. Viščiukų broileriai –geras šio reiškinio pavyzdys. Kiaušinis pašalinamas iš mamos ir perinamas švariame inkubatoriuje. Nėra tiesioginio kontakto su višta ir viščiukas gauna tik inkubatoriaus aplinką. Žinduolių atskyrimas yra ne toks visiškas, bet pastebima tendencija, ypač su žmogumi, sumažinti bakterijų perdavimą iš mamos naujagimiui praktikuojant higienos ir dezinfekavimo priemonių naudojimą. Šiuo atveju, besaikė higiena neleidžia įgyti apsauginės floros, geriamieji antibiotikai slopina apsaugos veiklą net po to kai ji buvo gauta. Viduriavimas yra dažnas šalutinis poveikis, gydant antibiotikais. Liga pseudomembraninis kolitas yra beveik visada susijęs su antibiotiku vartojimu per burną, ir Candida infekcija yra nemaloni gydymo antibiotikais pasekmė. Antibiotikais gydytas pelės irgi lengviau infekuoti Candida (Huppert et al. 1955; Seelig 1966).
2. Įsikūrusi apsauginė flora taip pat gali būti paveikta streso (see Tannock 1983). Streso metu bendra tendencija yra sekanti: laktobakterijų kiekis mažėja, o koliformis bakterijos didėja. Stresas gali atsirasti dėl staigios fizinės ar emocinės aplinkos pasikeitimo. Hormoniniai pokyčiai gali įtakoti į seilių gamybą, kuri savo ruožtu gali sumažinti floros apsaugos komponentus, kurie paprastai yra susiję. Neišvengiamas stresas, kurį lydi kosminio skrydžio ir jo pasiruošimas jam yra susijęs su pieno rūgšties bakterijų pokyčiais žarnyne (Lizko et al. 1984; Lencner et al. 1984). Sausumos kelionės taip pat gali sukelti pokyčius florai, kurios dažniausiai pasireiškia viduriavimu. Šiomis sąlygomis, kai žarnyno mikroflora yra neigiamai paveikta, probiotikai gali būti naudingi ir vertingi. Žarnyno floros atkūrimas leis gyvūnui grįžti į normalią būseną.
5. PROBIOTIKų SUDËTIS
Probiotikai gali būti duodami gyvuliams įvairiais būdais. Paruošimo būdas priklauso nuo vartojimo tipo. Jie gali būti įterpti į granuliuotą pašarą, gali būti pagaminti kapsulėse, pastos, miltelių ar granulių pavidalu, kurie gali būti dozuojami tiesiogiai arba kartu su pašaru. Tikslinės gyvulių rūšys yra sekančios: galvijai, avys, ožkos, naminiai paukščiai, arkliai, triušiai, naminiai gyvūnai(šunys, katės). Beveik visi probiotikai turi lactobacilli arba/ir streptococci ir kitos dar bifidobacteria. Probiotinio preparato paruošimas gali susidėti iš vienodos rūšies/atmainos arba gali būt net iki aštuonių skirtingų. Daugiarūšio probiotinio preparato patrauklumas yra tas, kad jis yra aktyvesnis platesniam panaudojimo sąlygų diapazone ir įvairesnių rūšių gyvūnų diapazone. Probiotinių bakterijų rūšys, šiuo metu naudojamos sudarant probiotines kompozicijas yra sekančios: L. bulgaricus, L. acidophilus, L. casei, L. helveticus, L. lactis, L. salivarius, L. plantarum, Streptococcus thermophilus, Enterococcus faecium, Ent.faecalis, Bifidobacterium spp. ir E. Coli. Su dviem išimtimis, visos kitos yra žarnyno bakterijos. Išimtys yra sekančios: L. Bulgaricus ir Strept. Thermophilus, kurios yra kaip pagrindinis natūralių jogurtų gamybos komponentas. Bakterijų lactobacilli ir streptococci pasirinkimas taip pat traktuojamas kaip jogurtinis sveikatinimo komponentas. Pats jogurtas gali būti laikomas probiotiku, nors kai kurie poveikiai, kuriuos jogurtas įtakoja, gali nepriklausyti nuo gyvųjų bakterijų buvimo žarnyne. Pvz. E.Coli bakterijų sumažėjimas, pastebėtas kiaulėse, gali būti atstatytas su rauginto pieno rūgštimi (Ratcliffe et al. 1986). Panašiai vyksta ir su žmogaus flora. Eksperimente su žiurkėmis pastebėta ir nustatyta, kad koliforminių bakterijų sumažėjimas buvo atstatytas, suduodant joms arba rūgusio pieno arba pasterizuoto jogurto (R. Fuller and C.B. Cole, unpublished data). Tačiau padidėjęs laktozės aktyvumas žarnyne, po jogurto nurijimo, priklauso nuo mikrobų fermentų aktyvumo, ir reikalauja gyvų jogurtinių mikroorganizmų žarnyne(Garvie et al. 1984).
Lactobacilli ir Streptococci yra dažniausiai naudojamos grupės probiotikų gamyboje. Teisingumo dėlei dėl lactobaccilli kamieno bakterijų skaičius, kai įgyjama flora po gimimo, dideja, o kiti floros komponentai mažėja, kaip rodo tyrimai (Smith 1965). Eksperimentai su gnotobiotiniai(steriliais) viščiukais patvirtino, kad lactobacilli daro spaudimą, įtaką E.coli bakterijoms (Fuller 1978). Panašus rezultatai gauti eksperimentuojant su kiaulėmis. 2-jų dienų paršeliai buvo nujukinti nuo paršavedės ir dirbtinai jiems buvo suduota lactobacilli bakterijos. Tai nustatyta, kad E.Coli bakterijų žarnyne ir dvylikapirštėje žarnoje sumažėjo. Tai lactobacilli įtaka (Barrow et al., 1980).Tačiau, situacija yra nelengva randant bakterijų štamus taip vadinamą Ent. Faecium naudojamų kaip probiotiką, bet ji nėra Ent. Faecium bakterija, tik nenustatytos kilmės Enterococcus (J. Farrow, personal communication). Štamas, sukeliantis augimo depresiją, nėra Ent. Faecium , o naujos rūšies Ent. Hirae (Farrow & Collins 1985). Tai gali būti, kad du panašūs organizmai konkuruoja dėl tos pačios nišos ir naudingumo efektas gaunamas kovojant tarpusavyje probiotiniams štamams, ko pasekoje eliminuojamas depresijos augimo štamas. Kai kurie probiotikai turi Bacillus subtilis bakterijų kaip vieną iš komponentų. Tačiau nelengva nustatyti kokio aktyvumo jis bus žarnyne, tai ne žarnyno organizmas, nes jis griežtai aerobinis, negalėtų augti ar daugintis žarnyne.
6. PROBIOTIKų VEIKIMO BūDAS
Naudingas probiotikų efektas gali būti veikiamas tiesioginio antagonistinio poveikio prieš specifines mikroorganizmų grupes skaičiaus sumažėjimo, probiotikų poveikis metabolizmui, arba imuniteto stimuliavimui.
GALIMI PROBIOTIKų VEIKIMO BūDAI
1. Gyvybinių organizmų skaičiaus slopinimas
a) Antibakterinių junginių gamyba,
b) Konkurencija dėl maistinių medžiagų,
c) Konkurencija dėl rišlių medžiagą vietos
2. Mikrobinio metabolizmo pokyčiai
a) Padidėjęs fermentų aktyvumas,
b) Sumažėjęs fermentų aktyvumas.
3. Imuniteto aktyvinimas
a) Antikūnių kiekio padidėjimas,
b) Padidėjęs makrofagų (audinio ląstelės, suvirškinančios svetimkūnius)aktyvumas
Eksperimentiniai duomenys suteikia paramą visiems aukščiau išvardintiems mechanizmams. Bakterijų skaičiaus slopinimas gali būti antibakterinių medžiagų gamybos rezultatas. Pirminiai metabolitai tokie kaip organinės rūgštys ir vandenilio peroksidas žinomi efektyvūs in vitro(apvaisinime). Tačiau, įrodymas dėl organinių rūgščių dalyvavimo kontroliuojant žarnyno bakterijas yra dviprasmiškas (žiūr. Hentges 1983).
PROBIOTIKAI ŽMOGUJE IR GYVūNUOSE
Piešinys 2. | 
| P.2. Kairėje pusėje skanuojant elektronus mikrografu viščiukų žarnyną matyti lactobacilli bakterijas, prilipusias prie sienelės, dešinėje matyti kiaulės skrandžio dalį vadinamą pars esophagea ir streptococci bei lactobacilli prilipusias prie suragėjusio epitelio sienelių.
Didelės molekulinės masės antibakterinės medžiagos buvo apibūdinamos kaip pagamintos pieno rūgšties bakterijų, tačiau kai kurie autoriai mano, kad pastebimas slopinantis poveikis daugeliu atvejų, gal būti skaičiuojamas žemu pH ir pirminiu metabolitu (ten Brink ef a!.1987). Nei vienas nežinomas būnantis aktyvus žarnyne.
Kitas mechanizmas siekiant užkirsti kelią patogenų apsigyvendinimui yra konkurencija dėl lipnių vietų ant žarnyno epitelio paviršiaus. Pieno rūgšties bakterija žinoma, kad susijusi su viščiuko ir kiaulės žarnyno sienelėmis (Fuller & Turvey 1971); (Barrow et al. 1980) (pieš.2). Konkurencingas atskirties efektas viščiukuose gali būti sukeltas medžiagos, kuri lieka prilipusi prie aklosios žarnos sienelės po nuplovimo 4 kartus buferiniame fiziologiniame tirpale (Stavric et al. 1987). Ši įrodymų rūšis rodo, kad pageidautina naudoti prilimpančius štamus, kuriant probiotinius papildus. Tačiau, reiktų turėti omenyje, kad sukibimas yra priimančio organizmo specifinis fenomenas (Fuller 1973; Barrow et al. 1980) ir sukibimas kinta tarp tos pačios rūšies atmainų (Barrow et al. 1980) ir gali būti paveiktas augimo sąlygų ir daugialypės terpės (Fuller 1975; Conway ef al. 1987).
Būdas, kad lactobacillus papildai gali įtakoti mikrobų medžiagų apytaką žarnyne, parodytas Goldin & Gorbach (1984) darbuose. Kai acidophilus yra duodamas žmogaus organizmui ir pažvelgė į pasirinktus fermentus, gydymas slopino B-glucuronidase, nitroreductase Ir azoreductase veiklą. Panašiai žiurkių žarnyno veikla asocijuojasi su žmogaus, B-gliukuronidazės ir 8-gliukozidazės sumažinimas po to, kai jų organizmui buvo suduota toks pat kiekis L. Acidophilus (Fulleris & Cole, neskelbti duomenys). Probiotikai taip pat gali turėti įtakos, didinat naudingų fermentų aktyvumą , b-galaktozidazės laktozės netoleruotinam sumažėjime.
Net jei teoretiniai pagrindai atrodo labai įtikinantys, kad konkurencija vyksta žarnyne dėl maistinių medžiagų, įrodymai dėl jų atsiradimo nėra labai aiškūs. Dirbtinio apvaisinimo tyrimuose parodoma tydiarrhea-viduriavimą) (Freter 1962) bet antagonistinis poveikis gali būti pakeistas keičiant terpę (Hentges 1983). Èia nebuvo gero koreliacinio ryšio tarp specifinės bakterijos antagonistinio poveikio kai buvo testuojama dirbtinio apvaisinimo būdu(in vitro) ir mono asocijuotoje pelėse (Maier & Hentges 1972).
Net jei kiti mechanizmai negali būti pilnai valdomi, konkurencija tarp neatpažintų žarnyno komponentų, dėl specifinių angliavandenių, yra mažiausiai dalinai atsakingi už sumažinimą Clostridium difficile) (viduriavimas) bakterijos, normalios pelės aklojoje žarnoje (Wilson & Perini1988).
Tradiciniai gyvūnai su pilna žarnyno flora padidina fagocitų aktyvumą ir imunoglobulino lygį lyginant su neturinčiais bakterijų gyvūnais (see Bealmear et al. 1984). Enterococcus faecium štamai (rūšys dažnai naudojamos probiotikų paruošimui) įsikūrę kaip vieninteli bakterijų nesančiose pelėse, galėjo sumažinti Salmonella typhimurium kiekį būti naudojamoslužnyje (Roach & Tannock 1980) suteikiantį sisteminį poveikį. Jogurto pvz. buvo parodytas kaip padidinti antikūnių kiekį, kai šeriamos pelės be papildomų bakterijų (Wade et al. 1984), lactobacilli irgi yra įtrauktos į fagocitų aktyvumo stimuliaciją. Ypač lactobacilli casei buvo aktyvūs, atsižvelgiant į dozavimą 1 vienetui (Perdigon et al. 1986). Kad bakterijos turėtų šios rūšies sisteminį poveikį, joms yra būtina migruoti nuo žarnyno per sisteminę apytaką. Lactobacilli gali persikelti (Berg 1983) ir gali išgyventi daugelį dienų blužnyje, kepenyse ar plaučiuose (Bloksma 1981). Rezultatai, gauti su lactobacilli bakterijomis suduotos parenteraliniu(oraliniu) būdu, yra dėl to tiesioginis ryšys su mūsų supratimu apie probiotikų poveikį. Pvz; L. Casei ir L. Plantarium suduotos oraliniu būdu, stimuliuoja fagocitų( baltieji kraujo kūneliai, apsaugantys nuo užkrėtimo) aktyvumą (Saito et al. 1981;
Kato et al. 1983; Bloksma et al. 1981). Natūralus ląstelių žudiko aktyvumas irgi buvo sustiprintas dėka L. Plantarium (Bloksma et a/. 1981). Lakto bakterijos taip gali būti naudojamos, kad apsaugoti auglių, navikų augimą (Kato et al.1981; Friend & Shahani 1984; Reddy et al. 1983) ir jos buvo pasiūlytos vėžio profilaktikai kaip svarbi priemonė, bet 1989 metais dar nebuvo paremti klinikiniais tyrimais. Tačiau, išvados dėl sisteminio poveikio imuninei sistemai tikrai parodo, kad probiotikai pajėgūs ne tik paveikti žarnyno mikrofloros balansą, bet ir paveikti ligos sukėlėjus patogenus , kurie atsiranda audiniuose ir neturi tiesioginio ryšio su žarnyno problemomis, kaip mums įprasta.
| 7. PRAKTINIAI REZULTATAI GAUTI NAUDOJANT PROBIOTIKUS
7.1. AUGIMO SKATINIMAS ūKIO GYVūLIAMS
Probiotikai naudojami kaip augimo stimuliatoriai pakeičiant plačiau naudotus antibiotikus ir sintetinius cheminius maisto papildus. Tačiau esama keletą spausdintų pranešimų apie tiriamuosius bandymus, kad negauta išsamaus įvertinimo apie jų teikiamą vertę. Rezultatai viščiukų maitinime naudojant probiotinius papildus buvo kintami, bet buvo užfiksuoti teigiami statistiniai poveikiai viščiukų bei kiaušinių prieaugliui (Dilworth & Day 1978) and egg production (Miles et al. 1981). Baird (1977) gavo dienos prieauglį ir pašaro 1kg sąnaudų pagerėjimą paršeliams ir bekonams naudojant lakto bakterinius pašarų papildus. Su tais pačiais probiotikais Pollman(1980) gavo teigiamus rezultatus su mažais paršeliais, bet ne su didesnėmis kiaulėmis. Jie siūle, kad nepakankamas efektas iš lakto bakterinių priedų kiaulėse dėl to, kad joms siūlomas skirtingas, kitas mitybos racionas. Didelėms kiaulėms buvo duodamas ne toks kompleksiškas(Įvairiapusis maistiškai) racionas, kaip jaunikliams. Kai vėliau Pollman(1986) susumavo tyrimų rezultatus , kuriuos gavo ilgalaikiai tyrus penimas kiaules, rodikliai kažkiek skyrėsi, bet susumavus ir išvedus sukauptų duomenų vidurkius, rezultatai davė teigiamą efektą. Buvo duodama 3 skirtingų kompozicijų: fermentuoti laktobacillus produktai; maišyti lactobacillus papildai ir vieno štamo lactobacillus papildai. Naudojant 1 ir 3 kompozicijas prieaugliai buvo didžiausi.
Ir kitos bakterijos, ne vien pieno rūgšties bakterijos, buvo naudojamos kaip augimo stimuliatorius. Han (1984a,b,c) studijavo papildų poveikį viščiukams ir kiaulėms su aerobiniu sporų formuotoju, taip vadinamu ( Lactobacillus sporogenes i r Costridium butyricurn) . Papildai ženkliai padidino svorio prieauglį ir optimizavo mitybos sąnaudų normas(FC) viščiukams. Kiaulėms prieauglis nebuvo toks ryškus, bet mitybos skaičiavimo koeficientas(kiek reikia pašaro pagaminti 1kg mėsos)(feed conversion). Abiems gyvuliams minėti pašarų papildai sumažino stafilokokų ir koliformių bakterijų skaičių. Mordenti (1986) atrado, kad augimą skatinantis poveikis, kurį jis pasiekė šerdamas Enterococcus faecum kiaulėms, gali būti pagerintas sinergetiškai pridedant išrūgų peptidų(baltimai iš amino rūgščių).
Maistas-vienas iš keletos faktorių, įtakojantis rezultatus, naudojant probiotikus. Augimo stimuliavimo poveikis pats savaime yra kintamas dydis. Jie veiks tik tuo metu, kai gyvūnai yra paveikti mikrofloros augimo stabdymo faktoriaus buvimo. Šita taisyklė tinka antimikrobiniams augimo stimuliatoriams, įskaitant probiotikus. Kitas svarbus faktorius, tai probiotikų paruošimo gyvybingumas; ar iš tikrųjų probiotikai turi nurodytą skaičių gyvų mikroorganizmų? Ar paruošimo gyvybingumas tikrinamas visada kaip eksperimentiniuose atvejuose? Duomenys praktiniuose bandymuose vis dėlto nėra lengva įvertinti, bet faktas, kad probiotikai daugelį atvejų duoda teigiamus rezultatus, patvirtina jų veikimo efektyvumą kaip augimo stimuliatorių, taip ir kitais atvejais.
7.2 . POVEIKIS ŽARNYNO INFEKCIJOMS
Salmonella išsiskyrimas su išmatomis viščiukuose, šertuose antibiotikais, parodo faktą, kad žarnyne esama apsauginė mikroflora (Smith & Tucker 1975). Tai buvo patvirtinta išvadomis , kad išmatų organizmai iš suaugusių viščiukų užkirto kelią Salmonella infantis (Nurmi & Rantala 1973). Keletas tiriamų grupių iš viso pasaulio vėliau patvirtino apsauginį poveikį viščiukų žarnyno florai nuo Salmonella (Lloyd et al. 1977;
Snoeyenbos et al. 1978; Huttner et al. 1981; Pivnick et al. 1981; Goren et al. 1984). Snoeyenbos ir jo grupė pademonstravo, kad vietinė žarnyno flora yra taip pat aktyvi prieš E. Coli (Weinack et al. 1981)
Campylobacterfetus subsp. jejuni (Soerjadi et a/. 1982; Soerjadi Liem et al. 1984a), Clostridium
perfringens, Cl. botulinurn (Snoeyenbos et al. 1983) and Yersinia enterocolitica (Soerjadi Liem et
al. 1984b) bakterijas. Tiksli bakterijų rūšis, atsakinga už tokį poveikį, kol kas nėra žinoma, nors Mead it jo grupė galėjo sukelti dalinę apsaugą su 48 skirtingų bakterijų kompozicija, įskaitant sekančias: lactobacilli, streptococci, coliforms and strictly anaerobic bacteria (Impey et al. 1982). Nevalytų išmatų pašalinimas klizmos pagalba yra veiksminga kovojant su Pseudomembraniniu kolitu (Bowden et al. 1981; Schwan et a!. 1984 )kuri yra Clostridum dificile infekcija, susijusi su geriamųjų antibiotikų vartojimu. Nors šis būdas yra efektyvus, bet yra dar ne tas, kurį galima būtų rekomenduoti gydytojams, todėl tyrimai tęsiami , siekiant nustatyti specifinią bakteriją, atsakingą už šį poveikį. Preliminarus bandymai su lactobacillus(pieno r.bakt.) paruošimu, parodė daug žadančius rezultatus (Gorbach et al., 1987). Bifidum longum buvo sėkmingai panaudotas sumažinti Erythromycino therapijos poveikį (Colombel et al. 1987).
Kitas būdas, kuris parodė daug žadančius rezultatus, tai bandymas užkirsti kelią bakterijų kolonizacijai, užimant patogenų(sukėlėjų) nišą. Barrow & Tucker (1986) naudojo šį būdą ir atrado 3 Gram- negatyve fakultatyvinių anaerobinių bakterijų kamienus, kurios efektyviai apsaugojo žarnyną nuo Salmanella kolonizacijos. Vėliau jie gavo apsaugą nuo Salmonella tychimurium profilaktiškai gydant –duodant viščiukams tos pačios rūšies bet Avirulent strain(štamų ) bakterijų (Barrow et a/. 1987). Nors šie rezultatai iliustruoja metodo patikimumą, bet mažai tikėtina, kad tokio pobūdžio organizmas gali būti naudojamas kaip probiotikas, baimė sugrįžti į virulent(užkrečiamas ligas sukeliančių bakterijų) tipą užkirstų bet kokį šių rezultatų panaudojimą komerciniais tikslais.
Panašūs tyrimais su žmogaus kūdikiais parodė, kad per os(geriamas) gydymas su E. Coli atmaina, slopina E.coli populiacijos atsparumo vystymąsi, atsirandantį kontrolinėje grupėje (Duval-Iflah etal. 1982). Ne patogeniška Clostridum difficile atmaina buvo naudojama, apsaugoti žiurkėnus nuo šio organizmo infekcijos (Borriello & Barclay 1985). Buvo pasiūlyta, kad tai gali būti apsaugos pavyzdys iššauktas konkurencijos dėl lipnios vietos ant sienelių. Cole & Fuller (1984) priartėjo prie lactobacilli kompozicijos padermės dirbtinio apvaisinimo ( in vitro )epitelio ląstelių lipnumo ir bakterinio antagonizmo pagrindu. L. Saliuarius štamas, kurią jie pasirinko, galėjo slopinti E.coli bakterijų augimą žiurkių naujagimių žarnyne. L.lactis kiaulėse , kuri sumažino E.coli skaičių žarnyne, buvo nustatyta susijusi su plonosios žarnos epitelio paviršiumi (Muralidhara et al. 1977).
Šie tyrimai išbandė Lactobacillus preparatų poveikį vietinei, ne patogeninei E.coli florai. Nors šio tipo tyrimai davė teigiamus rezultatus E.coli florai, lactobacillus probiotikų efektyvumo įrodymų kaip antidiarhemos(viduriavimo) agento nėra labai tikri. Bandymai apsaugoti prieš Travellers dearrhea(keliautojų viduriavimas) (Pozo-Olano et a/. 1978) ir infantile diarrhoea (vaikų viduriavimas)(Pearce & Hamilton
1974) nedavė lauktų rezultatų, bet Lactobacillus acidohilus apsaugojo kiaulių naujagimius nuo Dearrhoea ir infantile diarrhoea (Pearce & Hamilton 1974).
Geresni rezultatai buvo gauti su kitais probiotiniais organizmais. Paruošimas, kurių sudėtyje yra Bifido-bacterium thermophilum and Bifid. Pseudolongum apsaugojo paršelius nuo diarrhoea (Kimura et al.1983).
Jauniems triušiams, kuriems duodama žmogaus E.coli patogenų izoliatorius, paprastai išsivysto viduriavimas (1-1,5 mėn.amžiaus) .Tada jų žarnynas gali būti apsaugotas, apgyvendinant Enterococcus faecium (Wadstrom 1984).
Sušėrus kiaulėms Enterococcus faecium prieš eksperimentą , geras iššūkis apsaugoti jas nuo E. coli diarrhoea (Underdahl et al. 1982).
Naudojama augimo terpė įtakojo apsauginį Enterococus faecium potencialą; organizmai, auginami piene, buvo veiksmingi, tačiau auginami triptikazės sojos sultinyje- neveiksmingi (Ushe & Nagy 1985). Pagal eksperimento sąlygas buvo galima apsaugoti kiaules nuo E.Coli infekcijos, suduodant joms atitinkamą bakteriafagą (virusas, užkrečiantis bakterijas). Tai sumažino mirtingumą ir įtakojo išvalymą nuo E.coli, bet tokia priemonė daugiau specifinė, bet ne bendro naudojimo (Smith & Huggins).
7.3. LAKTOZËS MAŽINIMO NETOLERAVIMAS
Daugelis žmonių pasaulyje kenčia nuo laktozės netoleravimo dėl įgimto p- galaktozidazės fermento trūkumo, ko pasekoje negali suvirškinti laktozės. Yra žinoma, kad laktozei netolerantiški žmonės gali suvirškinti laktozę, esančią jogurte geriau, nei esančią piene(Gallagher et al. 1974). Tai buvo patvirtinta HBA(hydrogen breath analysis) testu (Gilliland & Kim 1981). Buvo pasiūlyta, kad jogurtas daro poveikį, suteikdamas papildomą fermentą, yra įrodymų palaikyti šią idėją. Žiurkės, šertos jogurtu, padidino l-galaktozidazės koncentraciją plonojoje žarnoje (Garvie et al. 1984). Šis fermentas yra bakterinės kilmės, o ne dėl žiurkės laktozės stimuliacijos.
7.4. VIDURIų UŽKIETËJIMO NUËMIMAS
Kai kurie iš pirmųjų atliktų klinikinių tyrimų su laktobakterijomis buvo susiję su jų poveikiu vidurių užkietėjimui. Rettger & Cheplin (1921) rašė, kad šeriant gyvūnus L.acidophillus priedais, jie palankiai veikia šeriamųjų žarnyną. Alm (1983) ir Graf(1983) taip pat gavo teigiamus rezultatus, naudojant L.acidophillus gydant vidurių užkietėjimą.
7.5. ANTINAVIKINË VEIKLA
Nuo pirmųjų p. Bogdanovo ir kt. (1962) stebėjimų, kad L. Bulgaris gamina medžiagas, kurios yra aktyvios prieš auglių, navikų vystymąsi, vėliau buvo eilė mokslinių straipsnių panašia tema. Laktobakterijų prieškancerogeninės savybės skirstosi į 3 kategorijas: a) navikinių ląstelių slopinimas (Reddy ir kt. 1973),
b)bakterijų slopinimas, kurios gamina fermentus, pvz.p-gliukozidazės, 8-gliukuronidazės ir azoreductase (žr. aukščiau), kurios yra atsakingas už kancerogenų atpalaidavimą iš nekenksmingų kompleksų( Goldin & Gorbač 1977)., c) kancerogenų, tokių kaip nitrozaminai( Rowland & Grasso, 1975) sunaikinimas, dar Nitroreduktases slopinimas, kuri dalyvauja Nitrozaminų sintezėje (Goldin & Gorbach 1984).
7.6. ANTICHOLESTEROLINIS POVEIKIS
Jogurto ir Acidophillus pieno poveikis cholesterolio kiekiui kraujyje yra skirtingas. Vartojant žmonėms jogurtą, cholesterolio koncentracija kraujyje mažėja (Mann 1977), bet ir vartojant liesą pieną pasiekiama tokių pačių rezultatų (Nair & Mann 1977). Tačiau kiti darbai parodė, kad fermentuoti pieno produktai duoda žemesnį cholesterolio serumo koncentraciją, nei neapdorotas pienas (Nair & Mann 1977). Prielaida buvo tokia (Nair & Mann 1977), kad fermentuotas pienas turi bakterijų metabolitus(medžiagų apykaitos produktai), kurie slopina cholesterolio sintezę organizme. Tačiau kai kurios Lactobacilli bakterijos turi tiesioginį poveikį cholesterolio lygiui, asimiliacijos ir bakterijų pašalinimo būdu iš augimo terpės. Šėrimo bandymai rodo, kad tokie organizmai žymiai sumažino cholesterolio lygį kiaulių serume, maitintoms cholesteroliu (Gilliland et al. 1985).
Gerųjų probiotinių bakterijų savybės
1. Turi būti padermė, kuri gali daryti teigiamą poveikį priimančiam organizmui , padidinti
atsparumą ligoms tt.
2. Turi būti ne patogeniški ir ne toksiški.
3. Turi turėti gyvybingųjų ląstelių, pageidautina daugiau, nors nežinome mažiausios efektyvios dozės.
4. Turi sugebėti išgyventi ir metabolizuoti žarnyno aplinkoje, pvz., turi būti atsparus žemam pH ir organinėms rūgštims.
5. Turi būti stabilios ir galinčios išlikti gyvybingos ilgą laikotarpį pagal laikymo ir lauko sąlygas.
8. Gerųjų Probiotikų savybės
Nors teigiami rezultatai su Probiotikais eksperimentiškai gali būti įrodyti, tačiau bandymuose lauko sąlygomis rezultatai nėra pastovūs. Viena iš problema, pačios prigimties fenomenas. Jis privalo būti skirtingas , nes veikia apsukant streso faktoriaus veikimą, kuris gali būti arba gali ir nebūti jo. Tai ypač tikėtina augimo stimuliavimo atvejais, kai organizmas atsakingas už augimą, slopinimas ne visados egzistuoja žarnyne. Ši svyravimų rūšis atsiranda, naudojant antibiotikus ir kitus cheminius augimo stimuliatorius. Praktinis rezultatas yra toks, kad probiotikai gali veikti viename ūkyje, bet neveikti kitame, vienu atveju, bet ne kitu. Kita problema – prasta preparatų kokybė. Clements ir kt(1983) nustatė, kad dvi skirtingos to pačio preparato partijos davė skirtingus rezultatus, kai buvo naudojama gydyti eksperimentiškai sukelto viduriavimo su E.coli bakterija suaugusiam žmogui. Kai kurie preparatai, tvirtinantys turintys gyvybingų bakterijų dideliam kiekyje, iš tikro turi pakankamai mažą kiekį, kiti gi preparatai, tvirtinantys turįs vienos rūšies bakterijas, iš tikro turi visiškai skirtingų rūšių bakterijas (Fowler 1969; Gilliland 1981). Gerųjų bakterijų savybės parodytos lentelėje 2. Jos turi būti sudarytos iš gyvybingų ląstelių rūšių, nurodytų etiketėje. Kitos efektyviųjų bakterijų savybės yra tos, kad, žinoma, turi būti ne patogeniškos, ir neturėti neigiamo poveikio ne viena rūšis. Tai turi padaryti gana priešingai, ir turėti teigiamą poveikį augimo stimuliavimo formai, arba padidintą atsparumą ligoms. Tam, kad gauti norimą efektą, jos turi turėti galimybę išlikti ir metabolizuoti žarnyne, dėl to turi būti atsparios žemam pH ir visoms kitoms antibakterinėms įtakoms žarnyne. Didelis bakterijų kiekio padavimas į žemutinę žarnyno dalį gali būti pasiektas arba duodant daug gyvybinių ląstelių, arba pastoviai( su jogurtu, kur bakterijos nėra žarnyno ir nesidaugina jame)arba dozuojant normuotai žarnyno rūšies bakterijas, kurios apsigyvena jame ir pačios dauginasi. Taip pat reikia nepamiršti, kad štamų savybės turi išgyventi augimą dideliu mąstu ir turi būti paruoštos tokiu būdu išlaikyti savo gyvybingumą pagal numatytas laikymo sąlygas.
Tokie probiotikai su minėtomis savybėmis turi žymius pranašumus prieš antibakterinius papildus dabar naudojamus. Jie netoksiški , todėl nesukelia šalutinio poveikio, kai yra šeriami ir nėra toksinių liekanų skerdienoje. Jie stimuliuoja imuninę sistemą, tokiu būdu imuninė būsena pasilieka nepaveikta antibiotikų. Jie gali būti pigesni, jei imti minimalią efektyvią naudojamą probiotikų dozę, tai probiotikų kaina dar nukristų, turint mintyje, kad paruoštų probiotinių kompozicijų sudėtyje yra labai didelis bakterijų kiekis, kuris yra sušeriamas pastoviai profilaktiškai . Tačiau turime įrodymų, kad ir rūpestingai atrenkant štamus pagrįstais sukibimu epitelyje, augimo santykiu ir laboratorinio apvaisinimo(in vitro) bakteriniu antagonizmu, poveikis po gydymo, probiotikų naudojimo nutraukimo yra ribotos trukmės. Naudojant tokius štamus (Cole & Fuller, 1984) atrastas poveikis E.Coli virusui, skaičiuojamas žiurkių naujagimiams, štamų poveikio mažėjimas vyko 7 dienos po gydymo sustabdymo. Panačiai vyko ir eksperimentas su žmonėmis, kurie vartojo L.Acidophillus štamus, poveikis fermentų aktyvumui baigėsi per 30d. nuo vartojimo nutraukimo(Goldin & Gorbach 1984). Abiejais atvejais, nors ir buvo po gydyminis efektas, poveikis buvo laikinas. Trūkumas pastovaus lipnių štamų įsikurimo kiaulių žarnyne buvo pademonstruota Jonsson (1986) ir Tannock (1989) darbuose. Nors probiotikų gamyba, kurie galėtų pastoviai įsikurti žarnyne, vadinasi, kuri reikalautų min papildomo tvarkymo, būtų ideali, praktiškai tai pasiekti nebūtų lengva. Iš tikrųjų, suaugusiųjų, kurių žarnyno lactobacillus niša yra jau užimta natūraliai įgytų štamų, pastovus probiotinių štamų įsikūrimas reikalautų natūralių išstūmino, kurį nelengva sužadinti.
Netgi naujagimiuose, kurių flora dar nestabilioje būsenoje, būtina tvarkyti probiotinę florą tuo po gimimo, kad galėtų konkuruoti su įgimta flora.
Atrodytų vis dėlto geriausias probiotikų valdymo būdas yra pastovus aprūpinimas jais. Tai užtikrintų, kad probiotikų dominavimą žarnyne dideliais kiekiais ir įgalintų metabolizuoti ir sukurti probiotinį efektą.
Tačiau, netgi pastoviai duodant probiotikus yra svarbu parinkti probiotinius štamus su maximalia galimybe išlikti žarnyne, ir dar 2 svarbūs faktoriai yra štamų prilipimas prie epitelio ir jų augimo santykis.
9. ATEITIES VYSTYMÀSIS
Probiotikai yra vis dar pradinėje naudojimo stadijoje. Tolimesnis probiotikų vystymas- mėginimas atskleisti kuo efektyvesnius štamus. Tinkamų štamų parinkimas gali vykti 3 būdais.
Gali būti tyrinėjama -ieškoma natūraliai atsirandančių štamų lauko sąlygomis . Tai labai imlus laikui ir nepraktiškas sprendimas. Štamų skaičius lauko bandymams gali būti ribojamas laboratorinių bandymų. Svarbi informacija susijusi su bakterijų antagonizmu, augimo santykis žarnyne ir galimybė prilimti prie epitelio ląstelių.
Štamų prilipimas prie epitelio ląstelių yra labai specifinis priimančiam organizmui, kas praktiškai reiškia, kad štamai, tinkami vystymuisi, kaip kiaulės probiotikas, gali būti neaktyvus viščiukų ar kitų gyvulių žarnyne.
Prilipimo laipsnis tarp tos pačios rūšies štamų gali skirtis, taigi, nors L. Acidophillus štamai yra efektyvus probiotikas, kita tos pačios štamų rūšies atmaina gali būti visiškai netinkama.
Kas reikalinga tokiu atveju, tai daugiau informacijos kokiu būdu probiotiniai priedai veikia. Kai mes turime tokios rūšies informaciją, tada įmanoma pagerinti štamus juos genetiškai manipuliuojant. Šiuo atveju, būtų įmanoma sujungti kartu galimybę išlikti žarnyne su galimybe gaminti metabolitus, kurie yra atsakingi už probiotikų efektyvumą. Paskutiniai McCarthy et al. (1988) darbai rodo kokios metodikos yra galimos. Jie parodė, kad L. Acidophillus izoliuoti nuo kiaulių, gali būti genetiškai transformuoti , galintys apsigyventi pelių skrandžio epitelyje. Nors technologija yra paruošta, mes vis tiek turime žinoti kaip galima manipuliuoti ja. Potencialus šios rūšies būdas buvo peržiūrėtas Tannock (1988b).
10. SANTRAUKA
Labai akivaizdu, kad kompleksinė mikroflora egzistuoja skrandžio ir žarnyno trakte visą šiltakraujų gyvūnų, kuri yra veikiama bakterijomis atspariomis ligoms. Tačiau, šios apsauginės floros sudėtis gali būti pakeista mitybos ar aplinkos poveikio, padarant priimantį gyvūną linkusį į ligas ar maisto utilizavimo efektyvumo mažėjimą. Ką mes darome su probiotiniu gydymu, tai atkuriame natūralias sąlygas, kurios egzistuoja laukiniuose gyvūnuose, bet kurios buvo suardytos modernių šiuolaikiškų krypčių, tendencijų, sąlygojusių auginant jaunus gyvūnus, įskaitant ir žmogaus naujagimius šiuolaikiniame požiūryje į mitybą ir ligų terapiją. Èia yra tos sritys, kur žarnyno flora gali būti pakeista į blogąją pusę, ir kur valdant probiotikus natūrali žarnyno mikroflora gali būti atstatyta ir gyvūnai sugrąžinti į normalią mitybos vėžę, augimą ir sveikatos būseną.
(Versta iš R.FULLER „Probiotics in man and animals“, Journal of Applied Bacteriology 1989, 66, 365-378)
11. NUORODOS
ALM,L ., HUMBLED, ., RYD-KJELLENE, . & SETTERBERG, BAIRD, D.M. 1977 Probiotics help boost feed eficiency
G. 1983 The effect of acidophilus milk in the treat- ciency. Feedstuffs 49, 11-12.
ment of constipation in hospitalised geriatric BARROW, P.A., BROOKER, B.E., FULLER, R. &
patients. Symposia of Swedish Nutrition Foundation NEWPORTM., J.1 980 The attachment of bacteria to
XV, 131-138. the gastric epithelium of the pig and its importance
in the microecology of the intestine. Journal of
Applied Bacteriology 48, 147-1 54.
BARROWP,. A. & TUCKERJ,. F. 1986 Inhibition of colonization
of the chicken caecum with Salmonella
typhimurium by pre-treatment with strains of
Escherichia coli. Journal of Hygiene, %, 161-169.
BARROWP, .A., TUCKERJ, .F. & SIMPSONJ,. M. 1987
Inhibition of colonization of the chicken alimentary
tract with Salmonella ryphimurium by Gramnegative
facultatively anaerobic bacteria. Epidemiology
and Infection 98, 3 11-322.
BEALMEAPR.M, ., HOLTERMANON.A, . & MIRANDE,. A.
1984 Influence of the microflora on the immune
response, 1 : General characteristics of the germ-free
animal. In The Germ-free Animal in Biomedical
Research ed. Coates, M.E. & Gustafsson, B.E., pp.
335346. London: Laboratory Animals Ltd.
BERG, R.D. 1983 Translocation of indigenous bacteria
from the intestinal tract. In Human Intestinal
Microflora in Health and Disease ed. Hentges, D.J.,
pp. 333-352. London: Academic Press.
BHATTACHARYAP,. R. & MAJUNDERM, .K. 1983 Survival
of orally administered isolated intestinal Lactobacillus
acidophilus in different parts of
gastrointestinal tract of mice. Journal of Bioscience
BLOKSMAN, ., ETTEKOVENH,., HOTHUISF, .M., VAN
NOORLE-JANSELN.,, DE REUVERM, .J., KREEFLENBERG,
J.G. & WILLERSJ,. M. 1981 Effects of lactobacilli
on parameters of non-specific resistance of
mice. Medical Microbiology & Immunology 170,
4553.
BOGDONOVI.,G ., POPKHIRSTOVP.. & MARINOVL, .
1962 Anticancer effect of antibioticum bulgaricum
on sarcoma 180 and on the select form of Ehrlich
carcinoma. Abstract VlII International Cancer
Congress p. 364.
BOHNHOFF, M., DRAKE, B.L. & MILLER, C.P. 1954
Effect of streptomycin on susceptibility of the intestinal
tract to experimental salmonella infection.
Proceedings of the Society for Experimental Biology
and Medicine 86, 132-137.
BORRIELLSO.,P . & BARCLAYF, .E. 1985 Protection of
hamsters against Clostridium dilficile ileocaecitis by
prior colonisation with non-pathogenic strains.
Journal of Medical Microbiology 19, 339-350.
BOWDENT,. A., MANSBERGEAR.R, . JR. & LYKINSL, .E.
1981 Pseudomembraneous Enterocolitis: Mechanism
of restoring floral homeostasis. American
Surgery 47, 178-183.
CLEMENTMS,. L., LEVINEM, .M., RISTAINO,P .A., DAYA,
V.E. & HUGHES, T.P. 1983 Exogenous lactobacilli
fed to man-their fate and ability to prevent diarrhoeal
disease. Progress in Food and Nutrition
Science 7, 29-37.
COLEC, .B. & FULLERR, . 1984 A note on the effect of
host specific fermented milk on the coliform population
of the neonatal rat gut. Journal of Applied
Bacteriology 56,49H98.
COLLINSF,. M. & CARTERP, .B. 1978 Growth of Salmonellae
in orally infected germfree mice. Infection
& Immunity 21,4147.
COLOMBEJL.,F ., CORTOTA, ,, NEUT,C . & ROMOND,C .
1987 Yoghurt with Bijidobacterium longum reduces
5.97-105.
erythromycin-induced gastrointestinal effects.
Lancet ii, 43.
CONWAYP,. L., GORBACHS,. L. & GOLDINB, .R. 1987
Survival of lactic acid bacteria in the human
stomach and adhesion to intestinal cells. Journal o j
Dairy Science 70, 1-12.
DILWORTHB,.C . & DAY,E .J. 1978 Lactobacillus cultures
in brooder diets. Poultry Science 57, 1101.
DUBOSR, .J. 1963 Staphylococci and infection immunity.
American Journal of Diseases of Children 105,
DUCLUZEAUR.,, BELLIER, M. & RAIBAUD,P . 1970
Transit digestif de divers inoculums bacteriens
introduits “Per 0s” chez des souris axeniques et
“holoxeniques” (conventionelles): Effet antagoniste
de la microflore du tractus gastro-intestinal. Zenrralblatt
fur Bakterologie, Parasitenkunde, lnfectionskrankheiten
und Hygiene Abt. I. Orig. 213,
DUVAL-IFLAYH.,,O URIETM, -F., MOREAUC,. , DANIEL,
N., GABILANJ-,C . & RAIBALIDP., 1982 Implantation
of a strain of Escherichia coli in the digestive
tract of human new-borns: barrier effect against
antibioresistant E. coli. Annals de Microbiologie
(Instirut Pasteur) 133A, 3 9 3 4 8 .
FOWLERG, .G. 1969 Lactobacillus acidophilus or Lactobacillus
casei. Jahrgang 24.21 1-213.
FRETERR, . 1955 The fatal enteric cholera infection in
the guinea pig achieved by inhibition of normal
enteric flora. Journal of Infectious Diseases 97,
FRETER, R. 1956 Experimental enteric shigella and
vibrio infection in mice and guinea pigs. Journal of
Experimental Medicine 104,411-418.
FRETERR, . 1962 In vivo and in uitro antagonism of
intestinal bacteria against Shigella flexneri I1 The
inhibitory mechanism. Journal of Infectious Diseases
110, 38-46.
FRETERR, . & ABRAMS,G .D. 1972 Function of various
intestinal bacteria in converting germfree mice to
the normal state. Infection and Immunity 6, 119-126.
FRIEND,B .A. & SHAI~ANKI,. M. 1984 Antitumor
properties of lactobacilli and dairy products fermented
by lactobacilli. Journal of Food Protection
FULLER, R. 1973 Ecological studies on the lactobacillus
flora associated with the crop epithelium of
the fowl. Journal of Applied Bacteriology 36, 131-
139.
FULLER, R. 1975 Nature of the determinant
responsible for the adhesion of lactobacilli to
chicken crop epithelial cells. Journal of General
Microbiology 87,245-250.
FULLER, R. 1978 Epithelial attachment and other
factors controlling the colonization of the intestine
of the gnotobiotic chicken by lactobacilli. Journal of
Applied Bacteriology 46, 335342.
FULLERR, . 1982 Development and dynamics of the
aerobic gut flora in gnotobiotic and conventional
animals. Advances in Veterinary Medicine 33, 7-15.
FULLERR, . & TURVEYA, . 1971 Bacteria associated
with the intestinal wall of the fowl (Gallus
domesticus). Journal of Applied Bacteriology 34,
643-645.
S:533-548.
57-65.
47, 7 17-723.
6 17
FULLERR,. , COLEC, .B. & COATESM, .E. 1984 The role
of Streptococcus faecium in antibiotic relieved
growth depression of chickens. In Antibiotics in
Agriculture: Benefits and Malefits ed. Woodbine, M.
pp. 395403. London: Butterworths.
FULLERR, ., NEWMANH,. N. & SNOEYENBGO.HS. , 1986
Microbial competition in the mouth and gastrointestinal
tract. In Natural Antimicrobial Systems ed.
Could, G.W., Rhodes-Roberts, M.E., Charnley,
A.K., Cooper, R.M. & Board, R.G. pp. 11-28. Bath:
Bath University Press.
GALLAGHECR.,R ., MOLESONA,. L. & CALDWELLJ.,H .
1974 Lactose intolerance and fermented dairy products.
Journal of American Diet Association 65, 41 8-
419.
GARVIEE,. I., COLE,C .B., FULLERR, . & HEWITTD, .
1984 The effect of yoghurt on some components of
the gut microflora and the metabolism of lactose in
the rat. Journal of Applied Bacteriology 56, 237-245.
GILLILANDS.,E . 1981 Enumeration and identification
of lactobacilli in feed supplements marketed as
sources of Lactobacillus acidophilus. Oklahoma Agricultural
Experimental Station Miscellaneous Publication
108, 61-63.
GILLILANDS.,E . & KIM,H .S. 1981 Influence of consuming
milk containing cells of Lactobacillus acidophilus
on lactose malabsorption in humans.
Abstracts of Annual Meeting of American Society of
Microbiology P27, p. 200.
GILLILANDS,. E. & KIM, H.S. 1982 Reduction of
lactose malabsorption in humans by consumption
of milk containing different numbers of Lactobacillus
acidophilus. Journal of Dairy Science (Suppl.
1) 220.
GILLILANSD.,E ., NELSONC, .R. & MAXWELCL,. 1985
Assimilation of cholesterol by Lactobacillus acidophilus.
Applied and Environmental Microbiology
GOLDINB, .R. & GORBACHS,. L. 1977 Alterations in
fecal microflora enzymes related to diet, age, lactobacillus
supplements and dimethylhydrazine.
Cancer 40,2421-2426.
GOLDINB, .R. & GORBACHS,. L. 1984 The effect of
milk and lactobacillus feeding on human intestinal
bacterial enzyme activity. American Journal of Clinical
Nutrition 39, 756761.
GORBACHS.,L ., CHANGT, -W. & GOLDINB,. 1987 Successful
treatment of relapsing Clostridium difjicile
colitis with lactobacillus GG. Lancet ii, 1519.
GORBACHS.,L ., BARZA, M., GIULIANOM,. & JACOBUS,
N.V. 1988 Colonisation resistance of the human
intestinal microflora: testing the hypothesis in
normal volunteers. European Journal of Clinical
Microbiology and Infectious Diseases 7.98-102.
GOREN, E., DE JONG, W.A., DCORNENBAL, P.,
KOOPMANJ.,P . & KENNISH, .M. 1984 Protection of
chicks against Salmonella infection induced by
spray application of intestinal microflora in the
hatchery. Veterinary Quarterly 6, 73-79.
GRAF, W. 1983 Studies on the therapeutic properties
of acidophilus milk. Symposia of Swedish Nutrition
Foundation XV, 119-121.
GRUNEWALDK,. K. 1982 Serum cholesterol levels in
rats fed skim milk fermented by Lactobacillus acidophilus.
Journal of Food Science 47,2078-2079.
49,377-381.
HAN, I.K., LEE, S.C., LEE, J.H., LEE, K.K. & LEE, J.C.
1984a Studies on the growth promoting effects of
probiotics I. The effects of Lactobacillus sporogenes
in the growing performance and the change in
microbial flora of the faeces and intestinal contents
of the broiler chicks. Korean Journal of Animal
Science 26,150-157.
HAN, I.K., LEE, S.C., LEE, J.H., KIM, J.D., JUNG, P.K.
& LEE, J.C. 1984b Studies on the growth promoting
effects of probiotics 11. The effects of Clostridium
butyricum ID on the performance and the changes
in the microbial flora of the faeces and intestinal
contents of the broiler chicks. Korean Journal of
Animal Science 26, 158-165.
HAN, I.K., KIM, J.D., LEE, J.H., LEE, S.C., KIM, T.H. &
KWAG, J.H. 1984c Studies on the growth promoting
effects of probiotics 111. The effects of Clostridium
butyricum ID on the performance and the changes
in the microbial flora of the faeces of growing pigs.
Korean Journal of Animal Science 26, 166171.
HENTGESD, .J. 1983 Role of the intestinal microflora in
host defense against infection. In Human Intestinal
Microflora in Health and Disease ed. Hentges, D.J.
Ch. 14, pp. 311-331. New York: Academic Press.
HOUOHTONS,. B., FULLERR, . & COATESM, .E. 1981
Correlation of growth depression of chicks with the
presence of Streptococcus faecium in the gut. Journal
of Applied Bacteriology 51, 113-129.
HUPPERTM, ., CAZINJ, . & SMITHH, . 1955 Pathogenesis
of Candida albicans in the intestinal tract of
mice. Journal of Bacteriology 70,44M7.
HUTTNERB, ., LANDGRAFH, . & VIELITZ,E . 1981
Control of Salmonella infections in broiler breeder
flocks by administration of SPF chicken intestinal
flora to day-old chicks. Deutsch Tierarztl
Wochenschriji 88, 527-532.
IMPEYC, .S., MEADG, .C. & GEORGES, .M. 1982 Competitive
exclusion of salmonellas from the chick
caecum using a defined mixture of bacterial isolates
from the caecal microflora of an adult bird. Journal
of Hygiene 89,479490.
JONSSON, E. 1986 Persistence of Lactobacillus strain in
the gut of suckling piglets and its influence on performance
and health. Swedish Journal of Agricultural
Research 16,4347.
KATO,I ., KOBAYASHSI.,, YOKOKURTA., & MUTAIM, .
1981 Antitumour activity of Lactobacillus casei in
mice. Gann 72,517-523.
KATO,I ., YOKOKURTA., & MUTAIM, . 1983 Macrophage
activation by Lactobacillus casei in mice.
Microbiology & Immunology 27,611-618.
KIMURAN, ., YASHIKANME,. , KOBAYASHAI., & MITSUOKA,
T. 1983 An application of dried bifidobacteria
preparation to scouring animals. Bifidobacteria
MicroJora 2,41-55.
KOHLER, E.M. & BOHL, E.M. 1964 Prophylaxis of
diarrhoea in newborn pigs. Journal of the American
Veterinary Medical Association 144, 1794-1797.
LENCNERA, .A., LENCNERC,h .P. & MIKELSAARM, .E.
1984 The quantitative composition of the gut lactoflora
before and after cosmic flights of different
duration. Die Nahrung 28,607-613.
LILLY,D .M. & STILLWELLR,. H. 1965 Probiotics:
Growth promoting factors produced by microorganisms.
Science 147, 747-748.
|
|
UAB "EkoAgro Probiotikai", Įm. kodas 302777513, El. paštas ekoagro@probiotikai.net
|
|
