Apie mus ir SCD
    NAUJIENOS
   PROBIOTIKAI
    Istorija
    Sertifikatai
    VIDEO
    Ką turite žinoti...
    Moksliniai straipsniai
   Produktai
    ProBioHelp/BioLivestock
    ProbioAgro/BioAg
    ProbioStopOdor/OdorAway
    ProbioSewage/BioKlean
    Naudojimosi metodika
   Gyvulininkystė
    NAUDOJIMAS
   Kiaulininkystė
    NAUDOJIMAS
   Paukštininkystė
    NAUDOJIMAS
     Kailiniai žvėreliai
     Naminiai gyvūnai
     Žuvininkystė
    Tvartų higienizacija
   Žemdirbystė
    NAUDOJIMAS
    Mikrobiologinė traša
    Ekologinė žemdirbystė
    Sertifikatai
   Kaip įsigyti
   Kontaktai
  Žemdirbystė


PROBIOTIKAI IR ŽEMDIRBYSTĖ

Buvo laikotarpis, kada komunizmas buvo statomas per žemės ūkio chemizavimą.

Naudojant didelius chemikalų kiekius, t.t. ir mineralines trąšas, paaiškėjo, kad mineralinių trąšų panaudojimas dažnai neduoda efekto.

Viskas dėl to, kad žalioji augalų masė susideda 90% iš vandens ir tik 10% iš sausosios medžiagos. O sausojoje medžiagoje yra tik 7% mineralinių elementų. Išaiškėjo, kad vien tik mineralinių elementų augalams nepakanka, tuo labiau, kad jų reikia minimaliai, tik 7 % nuo sausos augalo masės.
Iš ko gi susideda likę 93 % sausos augalo masės? Tai anglis 50 %, deguonis 20 %, azotas 15 % ir vandenilis 8 %. Tokiu būdu, 93 % augalo sausosios masės sukuriama iš oro.

Daugiausia augaluose anglies, jos reikia 7 kartus daugiau negu likusių mineralinių elementų kartu paėmus. Šis elementas sudaro gyvybės pagrindą Žemėje. Anglies pagalba susidaro visos organinės medžiagos: baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai ir kt. Gyvybės atsiradimas, tai sudėtingas anglies junginių evoliucijos procesas. Beveik pusė augalų organinių medžiagų susideda iš anglies.

Vieninteliu anglies šaltiniu augalams yra anglies dvideginio dujos, kurių nedidelis kiekis (apie 0.03 %) yra atmosferos ore. Ant augalų lapų yra nedidelės skylutės- žiotelės, kurios siurbia anglies dvideginį iš oro. Po to vyksta fotosintezės procesas, kada augaluose veikiant šviesai iš anglies dvideginio ir vandens formuojasi organinės medžiagos ir išsiskiria deguonis. Kuo daugiau anglies dvideginio naudoja augalai, tuo daugiau pasigamina organinių medžiagų, tuo didesnę masę užaugina augalas ir tuo didesnis derlius. Uždarame grunte (šiltnamiuose), kad gautų didesnį derlių, padidina anglies dvideginio kiekį. Todėl pagrindine augalų maitinimosi medžiaga yra anglies dvideginis.

Anglies dvideginis atsiranda iš: žmonių ir gyvūnų (kvėpuojant), pramonės įmonių, vulkaninės veiklos, gaisrų. Tačiau didžiausią dalį anglies dvideginio pagamina dirvos mikroorganizmai- panašiai apie 60 % viso anglies dvideginio dujų kiekio atmosferoje. Jie ardo organiką, esančią dirvoje, dėl ko išsiskiria anglies dvideginis ir formuojasi humusas.

Vanduo yra kita sudedamoji dalis, reikalinga organinių medžiagų sintezei. Todėl, kuo mažiau augalas naudoja vandens, tuo prasčiau jis auga. Be to, trūkstant vandens, augalas užveria žioteles, kad sumažintu jo išgarinimą. O tai stabdo anglies dvideginio pasisavinimą ir augalo vystimasį.

Šviesa duoda augalui energijos, reikalingos iš neorganinio anglies dvideginio pagaminti organines medžiagas. Kuo daugiau šviesos, tuo geriau auga augalai. Pavėsyje augalai vystosi prastai. Padidinus augalo apšvietimą 1 %, papildomas sausos masės prieaugis sudaro 150 cnt/ha.

Deguonis įeinantis į augalo sudėtį (20 %) yra paimamas šaknimis iš dirvos oro, taip pat ir iš vandens, kaip ir vandenilis, kuris sudaro 8 % sausos augalo masės. Sumažėjus oro kiekiui dirvoje dėl jos supuolimo, augalų vystymasis sulėtėja ir sumažėja derlius.

Iš visų mineralinių elementų, svarbiausias yra azotas, kurio yra 15 % sausoje augalo masėje. Jis taip pat dalyvauja organinių medžiagų kūrime. Bet atmosferos azotas augalams neprieinamas, jie gali pasisavinti tik azotą esantį dirvoje. O papuola azotas į dirvą padedant azotą fiksuojantiems mikroorganizmams.

Kiti mineraliniai elementai vaidina pagalbinį vaidmenį augalų vystymesi. Jie tik sudaro sąlygas ląstelių ir augalo funkcionavimui. Todėl augalų maitinimąsi reikia vadinti ne mineraliniu, bet azoto-angliniu.

Tam, kad išauginti geresnį derlių, ūkininkai įprastai naudoja įvairias trąšas, taip pat įvairią agrotechniką. Parduotuvėse yra didelis pasirinkimas trąšų, įrankių, įvairios literatūros apie augalų auginimą. Visą tai galima sėkmingai panaudoti savo sklypelyje, tačiau, būtina atsižvelgti į šias aplinkybes. Geriausia agrotechnika yra ta, kuri išlaiko ir atkuria natūralią dirvos struktūrą. Joje būtinai turi būti humuso, mulčo sluoksnis ir kanalų bei tuštumų sistema. Pagrindiniais tokios agrotechnikos elementais yra: pastovus organikos įterpimas į dirvą (3-12 kg į kvadratinį metrą), dirvos perkasinėjimo pakeitimas į purenimą plokščiapjoviu, lysvių mulčiavimas, sideratų panaudojimas, sėjomaina.

Yra trijų rūšių trąšos: mineralinės, organinės ir mikrobiologinės. Svarbiausias mineralinių trąšų privalumas tas kad jų reikia nedaug (pigumas), taip pat panaudojimo paprastumas. Trūkumas: kad aprūpina augalus maistu tik 7 %. Jos niekaip neįtakoja anglinio maitinimosi, o anglies augalams reikia 7 kartus daugiau, negu mineralinių trąšų. Mineralinės trąšos neįtakoja šaknų aprūpinimo deguonimi, o jo augalams reikia 3 kartus daugiau, negu visų mineralinių elementų kartu sudėjus.


Reikšminga ir tai, kad daugelis ūkininkų per daug įsijaučia į mineralinių trąšų naudojimą ir visai pamiršta įterpti organinių trąšų.
To pasekoje dirvoje smarkiai sumažėja humuso kiekis, dirvos struktūra pablogėja, augalai pradeda jausti deguonies badą ir dėl to sumažėja derlius. Be to, kad palaikyti tą patį derlingumą, reikia vis daugiau mineralinių trąšų. Jeigu 50-tais metais tonos trąšų įterpimas padidindavo derlių 11,5 t, tai 60-tais metais derliaus priedas buvo 8,3 t, o 70-tais jau 5,8 t, o 80-tais kai kuriose šalyse nukrito iki nulio. Taip JAV, kad palaikyti derlių 1980 metų lygyje, kiekvienais metais įterpia į dirva 12-15 % daugiau trąšų, negu prieš tai buvusiais metais. Todėl, kiekvienais metais skiriamas vis didesnis dėmesys biologiniai žemdirbystei, kurios pagrindas yra organinių trąšų panaudojimas.

Organinės trąšos, tai bet kokios organinės medžiagos, iš kurių puvimo procese susidaro kompostas. Kaip organinės trąšos įprastai naudojamas mėšlas, lapai, šiaudai, pjuvenos, drožlės, popierius ir kt.

Organinių trąšų įterpimas į dirvą yra daug darbo reikalaujantis procesas. Tačiau humusas, kuris yra geriausia augalų maitinimosi terpė, formuojasi tik iš organinių atliekų. Gamtoje viskas auga tik dėl organinių trąšų, mineralinių trąšų ten niekas nebarsto. Organinės medžiagos daro kompleksinį poveikį augalams ir dirvai. Mineralizuojantis organinėms medžiagoms susidaro mineraliniai elementai ir humusas.

Vertindami žemės vertę dažniausiai lyginime ją su juodžemiu. Jau nuo seno žinom, kad dirvožemio struktūros reguliavimą, vandens surišimą dirvoje, dirvos temperatūros reguliavimą, trąšų, tame tarpe ir mineralinių trąšų, atlieka humusas (juodžemis).

Iš kur jis atsiranda ir kodėl jis mažėja, o kartais ir išnyksta? Dirvos kokybę sudaro mikroorganizmai, ardantys organines medžiagas patenkančias į dirvą. Natūraliomis sąlygomis per 100 metų vidutiniškai susidaro 10 cm dirvos sluoksnis, aišku priklauso nuo klimato sąlygų, augmenijos ir t.t. Dirvoje mikroorganizmai pasiskirsto netolygiai, dauginasi jie paviršiniame sluoksnyje. Saulėtą dieną, kai dirva išdžiūsta, 3 – 4 cm sluoksnyje mikroorganizmai žūva. Jei skaičiuotumėme jų svorį, tai 1 he jų yra apie 9,5 t. vertinant dirvožemį pagal mikroorganizmų kiekį, jis svyruoja nuo 1 iki 9 mlrd./1gr. dirvožemio.

Mikroorganizmai organikos skaidyme dalyvauja tiek tiesiogiai tiek per pirmuonius arba bestuburius (sliekai ir t.t.).
Taigi, šiuolaikinėje žemdirbystėje šalia mineralinių, organinių trąšų sąvokos atsiranda ir mikrobiologiniai papildai (trąšos ir pan.).

Mikrobiologinėse trąšose yra dirvos mikrofloros (mikroorganizmų), kurie verčia organines medžiagas į humusą, taip pat, kvėpuodami išskiria anglies dvideginį. Į tokių trąšų sudėtį įeina azotą fiksuojančios bakterijos, kaupiančios dirvoje azotą, kurio reikia 15 % nuo viso augalų maitinimosi. Be to mikroorganizmai slopina kenksmingas ligas sukeliančias bakterijas. Rusijos sąlygomis didesnė dalis dirvos mikrofloros per žiemą iššąla (mikroorganizmų skaičius sumažėja 6-10 kartų), taip pat žūna dėl rūgštaus lietaus ir neteisingo žemės dirbimo. Todėl naudinga yra reguliariai atstatyti mikroflorą mikrobiologinių preparatų pagalba.

Didžiausias efektas yra gaunamas panaudojant organines ir mikrobiologines trąšas kartu, kaip tai vyksta gamtoje. Tik tokiu būdu vyksta geriausių augalų maitinimosi sąlygų sukūrimas, dirvos struktūros atkūrimas ir išsaugojimas, humuso sluoksnio susidarymas ir augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų.


Mikrobiologinės trąšos buvo sukurtos daugiau kaip prieš 30 metų japonų mokslininko Terua Higo taip vadinamieji EM (efektyvūs mikroorganizmai), gerieji mikroorganizmai ar tiesiog probiotikai.


Kodėl EM preparatai buvo sukurti japonų mokslininko? Reikalas tas, kad Japonija yra 50 kartų mažesnė už Rusiją. Įsivaizduokite, kad Novosibirsko ir Omsko srityse gyvena ne 5 milijonai kaip dabar, bet 120 milijonų žmonių! Todėl japonams yra labai aktuali maisto produktų problema, o taip pat ir dirvos derlingumo atstatymas ir išsaugojimas.

Kitos šalys šią problemą sprendžia mineralinių trąšų pagalba. Bet tai mažina humuso kiekį dirvoje. Derliai mažėja, nežiūrint į tai, kad mineralinių trąšų kiekvienais metais įterpiama vis daugiau ir daugiau. Galų gale Žemės dirvos nualinamos. Daugiau kaip 2000 mln. ha degradavo ir liko tik 1500 mln. ha derlingos žemės. Kiekvieną minutę pasaulyje dingsta keletas hektarų žemės tinkančios žemdirbystei.

Japonija nuėjo kitu keliu. Ji naudoja gamtinės žemdirbystės metodus- vietoje mineralinių trąšų į dirvą aktyviai įterpiamos organinės trąšos. Be to japonų mokslininkai atkreipė dėmesį į tai, kad humusas formuojasi, pagrinde, dirvos mikrofloros dėka. Jie išskyrė iš dirvos 86 kultūras agronomiškai naudingų mikroorganizmų ir sukūrė mikrobiologines trąšas – probiotines kultūras (EM).

Dabar tos trąšos plačiai naudojamos Japonijoje dirvos derlingumo atstatymui ir išsaugojimui. Jos taip pat įgavo didelį pripažinimą visame pasaulyje. Daugiau kaip 110 šalių naudoja šią technologiją derliaus padidinimui ir išauginamos produkcijos kokybės pagerinimui. O išauginti skanius ir gausius derlius žmonės galės tik sveikose, derlingose dirvose.

Natūraliame dirvožemyje kol į jį nepatenka cheminių medžiagų, trąšų, herbicidų, pesticidų ir t.t. pavidalu, vyrauja taip vadinami rezistencijos procesai, t.y. patogeniniai organizmai yra slopinami dirvą gerinančiais mikroorganizmais.

Tačiau prasidėjus masinei chemizacijai, buvo sunaikinama ne tik patogeninė mikroflora, bet ir gerybinė mikroflora, ko pasėkoje ženkliai padidėjo patogeninė mikroflora. Mikroflora nebesugeba perdirbt organikos, o nepavykusios žemdirbystės pasėkoje į dirvą iš vis nepakliūna, net minimaliam mikroorganizmų egzistavimui, reikalingi organikos kiekiai. Pasiekus toki žemdirbystės lygį, kada dirvoje pradeda vyrauti patogeninė mikroflora, nėra papildoma humusinėmis medžiagomis, net ir kasmet didinant 12 – 13 % mineralinių trąšų kiekį ne tik negaunami planuojami derliai, bet ir produktų kokybė ženkliai mažėja.

Analogiška padėtis ir su augalų ligomis, panaudojant chemines priemones, žūva tiek geroji – probiotinė mikroflora, tiek dalis patogeninės mikrofloros. Išgyvenę patogenai, daugumoje atveju, yra atsparesni cheminėms priemonėms, todėl metai iš metų norint gauti gerus rezultatus, reikia naudoti didesnio nuodingumo medžiagos, kurių skilimo produktai užterš tiek produktus tiek dirvožemį.

Priešingai nei naudojami cheminiai preparatai, kurie užteršia dirvožemį, o, kovojant su augalų ligomis, neigiamai veikia produkciją, probiotinis preparatas SCD BioAg pagerina dirvožemį – skaido ir mineralizuoja organikos likučius ir organines trąšas dirvožemyje, naikina patogeninę mikroflorą, sukeliančią augalų ligas. Tinkamai naudojant SCD BioAg, dirvos kokybė, derliai, užaugintų produktų kokybė gerėja, be cheminių preparatų panaudojimo.

Probiotikai naudojami dirvožemiui gerinti:

• suaktyvinti biodestrukcinius ir mineralizacinius augalų liekanų ir organinių trąšų (mėšlo, srutų) procesus dirvožemyje;
• likviduoti patogeninę mikroflorą dirvožemyje bei toksinus, atsiradusius dėl didelės dirvos chemizacijos;
• siekiant padidinti humuso kiekį ir pagerinti dirvožemio granuliometrinę struktūrą.

Probiotikai naudojami sėkloms apdoroti:
• biologiniam sėklų daigumo aktyvinimui;
• biologiniam sėklų beicavimui - patogeninės mikrofloros pašalinimui.

Probiotikai naudojami augalams apdoroti vegetacijos periodu:
• augimo skatinimui;
• kovai su ligomis ir kenkėjais;
• derliaus kiekio didinimui;
• derliaus kokybės gerinimui;
• antioksidacinių savybių didinimui.

Probiotikai naudojami ekologiškuose vaisių ir daržovių saugojimo procesuose:
• patogeninės mikrofloros likvidavimui.

(MEDŽIAGA IŠ SVETAINĖS AVAI.LT)





UAB "EkoAgro Probiotikai", Įm. kodas 302777513, El. paštas ekoagro@probiotikai.net