Apie mus ir SCD
    NAUJIENOS
   PROBIOTIKAI
    Istorija
    Sertifikatai
    VIDEO
    Ką turite žinoti...
    Moksliniai straipsniai
   Produktai
    ProBioHelp/BioLivestock
    ProbioAgro/BioAg
    ProbioStopOdor/OdorAway
    ProbioSewage/BioKlean
    Naudojimosi metodika
   Gyvulininkystė
    NAUDOJIMAS
   Kiaulininkystė
    NAUDOJIMAS
   Paukštininkystė
    NAUDOJIMAS
     Kailiniai žvėreliai
     Naminiai gyvūnai
     Žuvininkystė
    Tvartų higienizacija
   Žemdirbystė
    NAUDOJIMAS
    Mikrobiologinė traša
    Ekologinė žemdirbystė
    Sertifikatai
   Kaip įsigyti
   Kontaktai
  PROBIOTIKAI


Kas yra Probiotikai, kam jie sukurti?

Probiotikai – tai specialiai atrinktų, dažniausiai pieno rūgštį produkuojančių gyvų bakterijų štamai arba specialiai atrinktos gyvos mielės, kurie apsaugo jaunų gyvūnų virškinimo traktą nuo žalingų mikroorganizmų, sukuria žarnyne tinkamą mikroflorą, mažina viduriavimą, gerina gyvūnų sveikatingumą ir jų augimą. Probiotikai yra gyvų mikroorganizmų preparatai, darantys teigiamą poveikį žmonių bei gyvūnų sveikatai ir gerinantys virškinamojo trakto mikrobinį balansą. Probiotikai yra sukurti normalios gyvulių mikrofloros virškinamajame trakte pagrindu, todėl neturi neigiamų higieninių pasekmių.(Zootechniko žinynas)


Besaikė chemizacija augalininkystėje (pesticidai, fungicidai, herbicidai ir t.t.), pašarų gamyboje, nuolat naudojami konservantai iš esmės tik pablogina gyvūnų atsparumą ligoms. Dar daugiau šią problemą pagilina antibiotikų naudojimas.

Jau senai žinoma, kad beatodairiško antibiotikų vartojimo pasekmė – atsparūs jiems ligų sukėlėjai. Kadangi vienos bakterijų padermės atsparumas antibiotikams yra perduodamas kitoms, nuo vienos bakterijų rūšies – kitai rūšiai, tai preparatų, vartojamų gyvuliams ir žmonėms gydyti, poveikis yra labai sumažėjęs.

Dėl antibiotikų efektyvumo sumažėjimo patiriama ne tik materialinių nuostolių. Susikuriančios antibiotikams atsparios patogeninių mikroorganizmų formos žmoniją gali atvesti į pražūtį. Dar XX a. penktajame dešimtmetyje, antibiotikų eros pradžioje, paaiškėjo, jog penicilinas, kuris iš pradžių buvo veiksmingas, staiga ėmė nebeveikti. Buvo išsiaiškinta, jog patogeninės bakterijos išmoko gaminti peniciliną sunaikinantį fermentą. Taip atsitiko ir atsitinka su vis naujais kuriamais antibiotikais. Būdai, kuriuos mikroorganizmai atranda, kaip apsisaugoti nuo antibiotikų, yra tiesiog unikalūs, tačiau žmonėms nuo to tik blogiau. Daugelis antibiotikų yra tos pačios kilmės, o kartais net ir tokie patys žmonėms ir gyvuliams gydyti. Pastariesiems antibiotikai buvo naudojami net kaip profilaktikos priemonės nuo infekcinių ligų. Žmonių, kurie vartoja ilgai antibiotikų gavusių gyvulių ir paukščių produktus su jų likučiais arba net rezistentiškų bakterijų padermėmis, gydymas panašiais ar tais pačiais antibiotikais gali būti neveiksmingas. Tačiau blogiausia yra tai, jog kai kurių rūšių bakterijos perduoda atsparumą ir kitoms bakterijų kartoms. Taigi antibiotikai tam tikrų bakterijų padermių neįveiks niekada.

Antibiotikai, kaip augimą skatinantys preparatai, į pašarus pradėti dėti daugiau kaip prieš keturis dešimtmečius. Profilaktinės antibiotikų medžiagos buvo kuriamos tam, kad gerintų gyvulių ir paukščių virškinimo trakto funkcijas, reguliuotų žarnyno veiklą. Mažos jų dozės veikia patogenines bakterijas, nepadarydamos žalos kitoms. Tačiau antibiotikai sunaikina visus jam jautrius mikroorganizmus, taip pat ir naudingas bakterijas.

Teigiama, kad antibiotikų likučiai išlieka tik žarnyne ir į kitus organus nepatenka. Tačiau įtikinančių įrodymų nėra. Tačiau mėšle ir srutose susikaupia gana dideli jų kiekiai ir tai ženkliai apsunkina jų panaudojimą žemdirbystėje.

Ypač aktyviai prieš antibiotikų naudojimą gyvuliams skirtuose pašaruose pasisako Skandinavijos šalių, Austrijos ir Olandijos mokslininkai. Tačiau kai kuriose valstybėse tebenaudojamas levomicitinas, į pašarus terpiama daug įvairių augimą skatinančių antibiotikų (grizino, bacitracino).

Remiantis Lietuvos pašarų įstatymu, pašarai su priedais ar be jų, vartojami ūkinės paskirties gyvūnams šerti, negali būti kenksmingi nei jiems, nei žmonių sveikatai. Pašarų priedai apibūdinami kaip medžiagos ar preparatai, gerinantys pašarų virškinamumą, didinantys produktyvumą, tenkinantys jų mitybos poreikius įvairiais augimo laikotarpiais bei mažinantys žalingą gyvūnų maisto medžiagų apykaitos produktų (ekskrementų) poveikį aplinkai.

Taigi antibiotikus iš esmės uždrausta naudoti, tačiau pašarų virškinimą ir maisto medžiagų pasisavinimą gali pagerinti ir kiti nauji, bet ne sintetiniai, o natūralūs preparatai – probiotikai.

Jau trys dešimtmečiai kai Japonijos mokslininkas prf. Terua Higo susistemino natūralių mikroorganizmų, darančių teigiamą poveikį žmonių, gyvulių, paukščių ir kitų sveikatai, virškinamojo trakto mikrobinę sudėtį. Ko pasėkoje buvo sukurta visa eilė mikrobiologinių preparatų, skirtų naudoti žmogaus ir gyvūnų sveikatinimui, produktų higienizavimui, kvapų šalinimui ir t.t. Pagrinde tai pieno rūgšties bakterijos pvz., Lactobacillus acidophillus L. bulgaricus, L. casie, L. fermentum, L. Plantarum Streptococcus thermophilus, įvairių kamienų mielės, pvz. Saccharomyces serevisiae, fotosintetinės bakterijos, tokios kaipRhodopseudomonas palustris ir kitos naudingos bakterijų rūšys.

Šie mikroorganizmai populiarioje literatūroje vadinami labai įvairiai: „efektyvūs mikroorganizmai“ (EM), „gerieji mikroorganizmai“, „probiotikai“.

Žodis „probiotikai“, išvertus iš graikų kalbos, reikštų „gyvybei“, skirtingai nuo termino „antibiotikai“ – „nukreiptas prieš gyvybę“. Būtinas efektyvaus probiotiko komponentas - gyvos mikrobų ląstelės.

Probiotiniai preparatai, yra ekologiški produktai, sintetinantys labai svarbias, biologiškai aktyvias medžiagas – vitaminus, fermentus, antibiotikus, amino rūgštis. Jie reguliuoja virškinimo trakto biologinius procesus, saugo nuo jauniklių žarnyno ligų, skatina augimą. Šie preparatai turi teigiamos įtakos žarnyno metabolitiniams pokyčiams, gerina maisto medžiagų pasisavinimą, didina organizmo atsparumą ir kartu antagonistiškai veikia kenksmingą organizmo mikroflorą. Probiotikai taip pat pasižymi priešvėžiniu veikimu ir mažina cholesterolio kiekį.

Probiotikai veikia trejopai: naikina patogeninius ar tariamai patogeninius mikroorganizmus; stimuliuoja imunitetą ir biocheminius procesus; neutralizuoja ir kompensuoja sutrikusią organų veiklą.

Į probiotikų preparatus reikia žiūrėti ne kaip į naujos gydomosios priemonės atsiradimą, bet kaip į naujų gydomųjų ir profilaktinių priemonių kompleksą, skirtą virškinimo traktui apsaugoti. Probiotikai yra svarbūs kaip imuniteto, audinių regeneracijos stimuliatoriai, detoksikuojančios medžiagos, antioksidantai ir mikroorganizmai, užtikrinantys rezistentiškumą.

Mokslininkai teigia, kad žarnyno mikrofloros fermentinis aktyvumas kai kuriais atvejais yra svarbesnis negu kepenų, todėl bifidoflora kartais vadinama anaerobiniu gyvūno organizmo organu arba antrosiomis kepenimis.

Probiotikai neturi neigiamų higieninių padarinių. Jiems gaminti naudojamos bifidobakterijos, fekalinis streptokokas, žarnyno lazdelė, pieno rūgšties, celiuliozolitinės, karotiną sintezuojančios bakterijos, pirmuonys, atrajotojų didžiojo prieskrandžio mikroorganizmai.

Probiotikai, palyginti su antibakteriniais cheminiais preparatais, turi daug pranašumų: nenuodingi, nesukelia šalutinių reakcijų, alergijos, gyvūnai juos toleruoja.

Probiotikų veikimo mechanizmas – konkurencija dėl maisto medžiagų ir vietos virškinimo trakte. Epitelis pasidengia plonu naudingų bakterijų sluoksniu, kurios konkuruoja su patogeninėmis bakterijomis ir trukdo joms prisitvirtinti ir daugintis.

Probiotikai sėkmingai slopina patogeninius mikroorganizmus: Escherichia coli, Salmonella, Clostridium perfringens (sukeliančios apsinuodijimą maistu arba pašarais), Staphylococcus aureus (gali sukelti toksinį šoką).

Mikotoksinai tai toksinai, kuriuos sukelia grybelis, susidarius tam tikros drėgmės ir temperatūros sąlygoms. Mikotoksinų biologinis poveikis gali sukelti rimtus žmogaus ir gyvūnų sveikatos sutrikimus. Mikotoksinai yra įvairios grybų, besidauginančių įvairiose pašaro ir maisto rūšyse, antrinės medžiagos. Daugiausia tyrimų atlikta su aflatoksinais, ochratoksinais, T-2 toksinais, deoxynivalenoliu (DON), trichothecenes, fumonisinais ir zearalenonais. Mikotoksinai daro įvairaus pobūdžio biologinę įtaką tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Tai gali būti kancerogeninis poveikis, mutacija, genotoksiškumas, kepenų ligos, toksiškumas inkstams, hemototoksikacija, imuniteto sumažėjimas, estrogeninis poveikis, drebulys ar mutavimas (mutageniškumas) (Dirheimer, 1998). Mikotoksinai dažniausiai yra užteršto (užkrėsto) pašaro padarinys, o tolimesnis to rezultatas yra užkrėsta mėsa. Naudojant SCD Bio Livestock mikotoksinų sumažėja <2 ppm (milijoninė dalis) .

Gyvūnų bei žmonių sveikatinimui naudojami įvairių padermių mikroorganizmai, t.y. mielės, pieno rūgšties bakterijos, fototropiniai mikroorganizmai ir kt.

Gana plačiai yra paplitę vienos padermės probiotikai, turintys gana ribotą veiklos pobūdį, tačiau yra ir plataus spektro (įvairių padermių) probiotinės kompozicijos.

Pasaulio mokslininkų nuomonės dėl skirtingų probiotikų kompozicijų sudarymo gana ženkliai skiriasi. Dalis Europos mokslininkai, tame tarpe ir Lietuvos mokslininkai, teigia, kad sudarymas gana didelių probiotikų kompozicijų yra neteisinga, nes probiotinės kompozicijos greičiau sensta (prarandamas jų efektyvumas) pradeda dominuoti viena arba kita probiotikų grupė. Japonijos, Kinijos, JAV mokslininkai tikina, kad galima sukurti galingas probiotikų kompozicijas be pakitimų, t.y. išlaikančias savo savybes ir jas naudoti ne tik sveikatinimui ir higienizavimui bet ir plačiai naudoti bioskaidžių atliekų tvarkymui, vandens telkinių valymui, higienizuojant visuomeninius pastatus ir transportą ir t.t.

Derinant įvairius probiotikus, pavyko sukurti kompoziciją, skirtą tiesioginiam gyvūnų sveikatinimui, pvz. probiotinis preparatas BioLivestock.

Savo ruožtu buvo sukurta probiotinė kompozicija SCD Odor Away, galinti higienizuoti patalpas bei pakratus, sunaikinti patogeninę mikroflorą, sierą redukuojančius mikroorganizmus (SRM), savo veiklos poveikyje sukeliančius kvapus (sieros vandenilis, merkaptanai, indolai, skatolai), kurie daugeliu atveju yra ne tik diskomforto šaltinis darbuotojams ir aplinkiniams gyventojams, bet ir slopina gyvūnų vystimąsi, sudaro sąlygas plisti ligoms. Vienas iš naujausių probiotikų naudojimo aspektų gyvūnų sveikatinime yra tai, kad apdorojant pakratus arba mėšlą ne tik sunaikinamos kvapo atsiradimo priežastys, SRM patogeninė mikroflora, bet kaip inhibitorius veikia ir amoniako emisijų (išlakų) susidaryme. Speciali probiotikų kompozicija 5 – 6 kartus sumažina amoniako išsiskyrimą iš broilerių mėšlo, galvijų bei kiaulių auginime, to pasėkoje pagerėja gyvūnų produktyvumas, o be to dar sutaupoma lėšų tvartų ventiliacijai ir gaunamo mėšlo kokybė (vertinant kaip trąšą) ženkliai geresnė.

Pakeitus cheminius preparatus tame tarpe dezinfekantus į probiotinius preparatus, higienizacijos problemą gali būti sprendžiama kompleksiškai.
Medžiaga paruošta pagal:
Dr. Rimantas Budrys (Lietuva).
Dr. Almantas Šimkus (Lietuva).
Dr. Matthew Wood (Jav).
Prof. Dr. Terua Higo (Japonija).
Prof. Dr. Monika Kruger (Austrija).
Prof.Dr. Ravi Sangakkara (Austrija).


Probiotikai. Kas tai?

POKALBIS SU INŽINERINĖS EKOLOGIJOS ASOCIACIJOS (IEA) PREZIDENTU DR. RIMANTU BUDRIU

Patalpų šildymas, įvairių kuro rūšių gausus naudojimas, atliekų šalinimas ir kita žmogaus veikla seniau niekam nekėlė pavojaus. Tačiau laikui bėgant ėmė ryškėti nepageidaujami padariniai. Pavyzdžiui, dėl nemokėjimo tinkamai sutvarkyti bei utilizuoti atliekas užteršiamos teritorijos, pasklinda ne tik nemalonūs kvapai, bet ir sveikatai kenksmingos medžiagos. Beatodairiškas cheminių trąšų naudojimas ne tik prastina dirvožemį. Tokioje dirvoje išauginti produktai neretai tampa pavojingų ligų priežastimi.

Panašių pavyzdžių yra ir kitose žmogaus veiklos srityse. Neigiamiems civilizacijos padariniams likviduoti arba jiems užkirsti kelią prireikė inžinerinių sprendimų. Vienas jų – kuo plačiau pradėti naudoti probiotikus. Tai padėtų spręsti ir žmonių sveikatingumo, maisto produktų kokybės gerinimo, aplinkos švarinimo, ekologiško ūkininkavimo ir daugelį kitų visai žmonijai aktualių neatidėliotinų problemų.


Paminėjote probiotikus. Terminas, kurio dar nėra enciklopedijose, mokslo žinynuose. Nors mokslininkai apie tai ne pirmus metus diskutuoja, tačiau plačiajai visuomenei tai mažai žinomas dalykas.

Pateiksiu kai kuriuos faktus iš biologijos ir mikrobiologijos mokslo sričių. Gamta, mūsų aplinka – tai gausybė įvairių mikrobiologijos sistemų. Žmonija seniai žino, jog dirvožemyje egzistuoja daugiau kaip 3000 įvairių mikroorganizmų, o žmogaus organizme apie 400. Taip pat žinoma, jog kai kurie mikroorganizmai yra žmonių, gyvulių ir augalų ligų sukėlėjai. Kovojant su kenksmingomis bakterijomis imta taikyti chemines priemones. Žmogui – antibiotikai, augalams – pesticidai. Vertinant iš mikrobiologijos pozicijų tai yra nuodai. Mat, siekiant išnaikinti patogenus (ligų sukėlėjus), nukenčia ir kiekvienam organizmui būtini, sveikatą ir gyvybę saugantys mikroorganizmai – probiotikai.

Japonijos mokslininkai nustatė, jog bet kurioje mikrobiologinėje sistemoje yra nuo 5 iki 10% patogenų ir tiek pat probiotikų, kurie yra tikras kenksmingų mikroorganizmų antipodas.

O kur likusieji 80 procentų?
Deja, jie yra nepastovūs elementai. Jei patogenų tam tikroje sistemoje daugiau ir jie stipresni, tai ir likusieji mikroorganizmai šliejasi prie jų. Kai stipresni probiotikai, jie susilaukia likusiųjų mikroorganizmų paramos. Neatsitiktinai mokslininkai, apibūdindami pastarąją didžiausią mikroorganizmų grupę, taiko jiems „oportunistų“ terminą.

Visai kaip gyvenime! Šliekis prie stipresnio, mušk gulintį...
Beatodairiškai naikinant patogenus, pražudoma ir didžioji dalis probiotikų. Tai – didelė klaida. Neleistina nei „blogiečių“, nei „geriečių“ visiškai išnaikinti. Taip suardoma imuninė sistema. Ir gyvūnas, ir augalas, ir bet kokie kiti gyvi organizmai praranda atsparumą ligoms.

Tačiau žmonija, atrodo, tolokai nužengė šiuo, tiesa, lyg ir nesąmoningo savęs naikinimo keliu?
Šiandien būtina stabdyti tolimesnį naikinimąsi ir pabandyti atkurti tai, kas prarasta. Vienas iš inžinerinės ekologijos tikslų yra ir mikrofloros panaudojimas pramonėje, žemės ūkyje ir aplinkosaugoje.
Norėčiau pateikti dar vieną pavyzdį. Tas stebuklingas Rytų augalas ženšenis, kurio gydomosios savybės stebino ir džiugino žmoniją, pradėtas masiškai auginti Tailande, Japonijoje, Korėjos pusiasalyje, kitose Tolimųjų Rytų šalyse. Taip pat kaip cukriniai runkeliai Lietuvoje. Tačiau paaiškėjo, kad liko tik patrauklus augalo vardas, o jo gydomosios savybės prilygsta nuliui.
Kokios priežastys? Neapgalvota žmogaus veikla. Chemizuojant dirvožemį kartu su patogenais beveik išnaikinti ir probiotikai. Ženšenis, išaugęs Sibiro tundroje, ten, kur nepasiekė žmogaus ūkinė veikla, išliko natūralus, nepraradęs vertingųjų savybių, nes ten išliko natūralūs regeneraciniai mikroorganizmai.
Pagaliau kam ieškoti pavyzdžių tolimuose, egzotiškuose kraštuose, jeigu jų pakanka ir Lietuvoje? Žymus botanikos ir mikrobiologijos mokslo žinovas profesorius Kazys Brundza savo knygose „Žemės ūkio mikrobiologija“, „Bendroji ūkinė botanika“, „Kultūrinių augalų ligos“ ir kituose mokslo darbuose yra plačiai apibūdinęs, kiek daug įvairių mikroorganizmų sistemų buvo Lietuvos ikikarinio laikotarpio dirvožemyje. Šiandien dirvoje jų ženkliai mažiau, tame tarpe ir probiotikų. Pastebėta, jog mėšlas, įterptas į dirvožemį, skleidžia nemalonius kvapus, bet nepūva. Tas pats su srutomis ar vandens valymo įrenginių dumblu, išvežtu į dirvą.
Kodėl nevyksta natūralūs organinių medžiagų irimo procesai? Amoniakas, herbicidai, kitos gausiai beriamos ar liejamos mineralinės trąšos nusilpnino natūralų dirvožemio atsigaivinimo imunitetą – probiotinę mikroflorą.

Kokia išeitis?
Japonijos, JAV ir kai kurių kitų šalių mokslininkai, kurie yra daugiausia nuveikę techninės mikrobiologijos srityje, atėjo į pagalbą ūkio darbuotojams, siūlydami šiuolaikinius probiotikų atgaivinimo, išsaugojimo ir gausinimo metodus.
Vienas pirmųjų mokslininkų, pradėjęs sisteminius mikroorganizmų poveikio tyrimus, yra japonas profesorius Terua Higo. Remiantis jo darbais, atsirado galimybė sveikatinti žmones, gyvūnus, augalus, vandenis bei dirvožemį ne naudojant antibiotikus, biocidus ar kitas chemines medžiagas, o taikant regeneracinę mikroflorą, kuri veikia kaip patogenų inhibitorius ir sustiprina regeneracinės mikrofloros poveikį.
Sudarius sąlygas vyrauti regeneracinei mikroflorai, pašalinama daugelis faktorių, sukeliančių ligas, padidinamas gyvų organizmų atsparumas neigiamam aplinkos poveikiui, pašalinami nemalonūs kvapai, gausėja derliai ir iš esmės gerėja maisto kokybė.

Kaip atrodo ir kaip naudojami probiotiniai preparatai?
Probiotinius preparatus sudaro pieno rūgšties mikroflora, bifidodo bakterijos, fotosintezės mikroflora, grybeliai ir mielės. Iš jų sudaromos kompozicijos, skirtos naudoti žmogaus sveikatinimui, gyvulininkystėje, paukštininkystėje, augalininkystėje, bioskaidžių atliekų perdirbimo procesuose, biodujų gamyboje, ruošiant kompostą, dirvožemio gerinimui, blogų kvapų šalinimui, vaisių ir daržovių saugojimui ir t. t.

Kaip prasidėjo jūsų pažintis su probiotikais bei jų taikymo patirtimi labiausiai išsivysčiusiose šalyse?
Probiotikų terminą pirmąsyk išgirdau vos prieš ketvertą metų vienoje mokslinėje konferencijoje Vokietijoje. Išsikalbėjau su šios srities specialistais. Sužinojau, jog šiandien biologinių atliekų tvarkymui nebereikia milžiniškų įrenginių. Pakanka bioskaidžias atliekas apipurkšti atitinkamu preparatu. Pritaikę šiuos metodus, amerikiečiai kasmet gauna dešimčių milijardų dolerių ekonominį efektą.
Grįžęs iš konferencijos, kreipiausi į mikrobiologijos srities mokslininkus, į mūsų krašto universitetus. Baiminausi, jog esu vienas atsilikėlių, neseniai sužinojusių apie vertingą naujovę. Pasirodo, ir kitiems tai buvo negirdėti dalykai. Po to dar ne sykį teko dalyvauti panašaus pobūdžio mokslo forumuose, įsigilinti į reikalo esmę. Tačiau svarbiausias pasiekimas – tai užmegzti tiesioginiai kontaktai su Japonijos ir JAV mokslininkais bei galingiausiomis firmomis, gautas leidimas naudotis jų pasiekimais. Taigi, įvairių kompozicijų sudarymui, kurias kuriame ir patys, naudojame JAV kompanijos SCD ir motinines kultūras, ir koncentruotas mikrofloros kompozicijas, ir paruoštus tirpalus, skirtus plačiam naudojimui, žmonių ir gyvūnų sveikatinimui, gyvulininkystės bei paukštininkystės ir akvakultūrų produktyvumui didinti, ekologinei žemdirbystei aktyvinti, tvarkyti bioskaidžias atliekas, valyti bei biologiškai nukenksminti įvairius paviršius, nuotekoms, vandens telkiniams valyti.
Pavyzdžiui, minėtos JAV firmos SCD probiotinis preparatas Odor Away naudojamas kvapų šalinimui tvartuose, fermose, paukštynuose, nuotekų dumblo ir kitų bioskaidžių atliekų perdirbimo vietose, taip pat išgaunant biodujas iš komposto, riebalų gaudyklėse ir kitose bioskaidžių atliekų tvarkymo srityse. Preparatas yra koncentruotas, prieš naudojimą skiedžiamas nuo 50 iki 10 000 kartų.
Kitas koncentruotas probiotinis preparatas SCD Bio Klean (mikroorganizmai, fermentai) skirtas naudoti kaip valymo priemonė maisto pramonės įmonėse, valgyklose, restoranuose, atliekant biologinę dezinfekciją, paviršiams valyti, riebalams skaidyti, nuotekoms, konteineriams ir kitai tarai valyti, komunalinių atliekų konteineriams apdoroti. Preparatas skiedžiamas iki 10000 kartų.
Probiotinis preparatas SCD Bio Ag naudojamas augalininkystėje, dirvos paruošimui ir tręšimui bei hidroponikoje. Šis natūralus produktas dažniausiai naudojamas ekologinėje žemdirbystėje dirvos gerinimui, kovai su augalų ligomis bei derliaus apdorojimui.
Preparatas SCD Bio Livestock skirtas gyvulininkystei, paukštininkystei, žuvininkystei. Naudojamas kaip profilaktinė priemonė sveikatinimui, daugeliu atvejų pakeičia antibiotikus,
Viešoji įmonė Aplinkos vadybos ir audito institutas (AVAI) tiekia šių probiotikų kompozicijas. AVAI gali suteikti informaciją apie SCD probiotikų panaudojimą įvairiose ūkinės veiklos šakose, paruošti specifines probiotikų kompozicijas įvairiems atliekų tvarkymo procesams.
Visi probiotiniai preparatai yra natūralūs, nekenksmingi, genetiškai nemodifikuoti, pagaminti natūralios fermentacijos būdu. Į jų sudėtį įeina naudingi mikroorganizmai ir jų metabolizmo produktai – fermentai, enzimai ir kt. Juos naudojant nereikia jokių apsaugos priemonių.
Dr. Rimantas Budrys yra ir Aplinkos vadybos ir audito instituto direktorius. Abi minėtos įstaigos yra kaimynystėje, po vienu stogu, netoli buvusios Kuro aparatūros gamyklos.
Susidomėjimas probiotikais, inžinerine ekologija vis labiau didėjo. Asociacijos būstinėje arba Institute lankytojas galės įsigyti ne tik pageidaujamų preparatų, bet ir gauti visokeriopą konsultaciją bei pažiūrėti trumpą dokumentinį filmą, kuriame matyti, kaip Europos šalys sėkmingai taiko inžinerinės ekologijos pasiekimus.


Probiotikų kompozicijos


SCD probiotikų kompozicijos. Kas tai yra?
Tradicinė žodžio "probiotinis" reikšmė siejama su žmonių ir gyvūnų maisto papildais, kurie yra masiškai gaminami, parduodami ir vartojami (pvz. Actimel, LactanoBio, salutis).
Tačiau SCD probiotikų kompozicijos yra naudojamos žymiai plačiau.
per 10 metų mokslinių tyrimų ir studijų Japonų mokslininkas prof. Dr. Teruo Higa atrinko visą eilę mokroorganizmų štamų, skirtų probiotinių produktų gamybai. Tai pieno rūgšties bakterijos, tokios kaip Lactobacillus acidophillus L. bulgaricus, L. casie, L. fermentum, L. Plantarum Streptococcus thermophilus, mielės, tokios kaip Saccharomyces serevisiae, fotosintetinės bakterijos, tokios kaip Rhodopseudomonas palustris ir kitos naudingos bakterijų rūšys, tokios kap Bacillus.
Iš šių ir kitų mikroorganizmų sudaromos kompozicijos, kurios naudojamos labai plačiai.

SCD probiotikų kompozicijos. Kaip tai veikia?

SCD probiotikų technologija remiasi pieno rūgšties, fototropinių bakterijų, maistinių mielių ir kitų naudingų mikroorganizmų kompozicijų sinergiška veikla. Šių mikroorganizmų kompozicijos nukonkuruoja ir išstumia patogeninius žalingus mikroorganizmus. Papildomas SCD probiotinių kompozicijų poveikis – jų sinergiško metabolizmo produktai turi naudingų sveikatai bei antibakterinių savybių.

SCD probiotikų kompozicijos. Kur tai naudojama?

• žmonių sveikatinimui;
• žemdirbystei;
• ekologinei žemdirbystei;
• gyvulininkystės bei paukštininkystės produktyvumui didinti;
• akvakultūrų (gyvūnų ir augalų) produktyvumo didinimui;
• hidroponikoje;
• bioskaidžių atliekų tvarkymui;
• blogo kvapo naikinimui;
• biologiniam paviršių valymui bei biologiniam nukenksminimui;
• efektyviam nuotekų valymui;
• vandens telkinių valymui ir kt.;
• aplinkos bioatstatymui;
• kovai su augalų ligomis;
• dirvožemio atkūrimui;
• sodininkystei;
• vaisių ir daržovių auginimui;
• vaisių ir daržovių saugojimui;
• sėklų daiginimui;
• odos ligų prevencijai;
• augalų ligų prevencijai (kontrolei);
• humuso atkūrimui;
• ir kt.

SCD probiotikų kompozicijos. Kokia iš jų nauda ?

Žemdirbystei ir dirvožemiui. Probiotikų kompozicijos sunaikina patogeninius mikroorganizmus dirvožemyje, suaktyvina biodestrukcinius ir mineralizacinius augalų liekanų ir organinių trąšų (mėšlo, srutų) procesus dirvožemyje, pagerina dirvos struktūrą, padidina humuso kiekį, gaunamas didesnis ir geresnės kokybės derlius.
Žemdirbystei ir agrokultūrų auginimui. probiotikų kompozicijos, nenaudojant biocidų, sunaikina patogeninius mikroorganizmus, suaktyvina sėklų daigumą, pagerina įsišaknijimą, sumažėja augalų ligos taip gaunamas didesnis ir geresnės kokybės derlius.
Žemdirbystei, vaisių ir daržovių saugojimui. Probiotikų kompozicijos sunaikina patogeninius mikroorganizmus ant vaisių ir daržovių, dezinfekuoja saugojimo patalpas, ženkliai sumažina puvimą ir pelėjimą, prailgina vaisių ir daržovių saugojimo laiką.
Gyvulininkystė. Probiotikų kompozicijos sunaikina patogeninius mikroorganizmus gyvulių laikymo vietose, pagerina gyvulių virškinamojo trakto mikroflorą, padidina pašarų naudojimo efektyvumą, sustiprina gyvulių imuninę sistemą, sumažina ar eliminuoja hormonų ir antibiotikų poreikį, sumažina blogą kvapą, sumažina sergamumą ir mirtingumą; padidina pelną.


UAB "EkoAgro Probiotikai", Įm. kodas 302777513, El. paštas ekoagro@probiotikai.net